„Barikadas“ sukūrusi dramaturgė: Ukrainos įvykiai tik sustiprina emocinį lauką

Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenos dėmesio centre – daug diskusijų sukėlęs latvių režisieriaus Valters'o Sīlis'o spektaklis „Barikados“, paremtas Sausio 13-osios įvykiais. Pjesės autorė Goda Dapšytė DELFI portalui pasakojo, jog ši tema lietuviams vis dar labai jautri, kad apie ją galima būtų kalbėti garsiai.

„Susilaukėme išankstinių nuomonių. Vienas populiaresnių klausimų buv: „Ar galima apie tai kalbėti teatre? Mes pabandėme, pažiūrėsime. Yra daugybė dokumentinių filmų šia tema. Bandymas apie tai kalbėti meno kalba sulaukė skeptiškos reakcijos, - sako G. Dapšytė. - Tačiau mane stebina, kodėl žmonės į kiną reaguoja ne taip jautriai, kaip į teatrą.“

Tą 1991-ųjų sausio naktį, kai Lietuva kovojo dėl savo Nepriklausomybės, būsimajai dramaturgei buvo 7-eri. Į visus įvykius ji žvelgė vaiko akimis. „Gyvenome Karoliniškėse. Dabar suprantu, kad ne taip toli nuo TV bokšto, bet vaikiškais masteliais atrodė, kad viskas vyksta labai toli. Iš tos nakties nemažai prisimenu. Šūviai, nesuvokiama baimė, kodėl senelio su tėčiu nėra namuose, kodėl mama išsigandusi“, - prisimena G. Dapšytė.

Tačiau pjesę dramaturgė rašė suaugusiojo akimis - spektaklį kūrė trisdešimtmečių karta. Į tragiškus įvykius ji bandė pažvelgti analizuodama žmonių prisiminimus, biografijas, dokumentus, kartu su aktoriais gilinosi į istorinę medžiagą, žiūrėjo dokumentinę medžiagą, skaitėme tekstus, dalinosi savo prisiminimais.

„Aktoriai, su kuriais dirbame, labai aktyviai ir entuziastingai įsitraukė į šį darbą. Tai, kas yra sukurta, yra bendras mūsų darbas. Nes pjesė gimė repeticijų proceso metu iš mūsų bendrų atradimų, - sakė ji. - Rašydama pjesę stengiausi žiūrėti keliais rakursais. Todėl medžiaga pateikta galbūt subjektyviai, nes rėmėmės ne tik faktais. Tekstuose yra ir visiškų spekuliacijų, kaip mes galvojame, kad galėjo būti.“

Kai kurie spektaklio žiūrovai pastebi, jog „Barikados“, arba Sausio 13-osios įvykiai siejasi su kruvinais Ukrainos įvykiais.

„Situacija sudėtinga ir daugiasluoksnė. Į lyginimus žiūrėčiau atsargiau. Mus galbūt sieja vienybės jausmas, kova dėl idealų. Dažniausiai žmones vienijantis idealas yra laisvė, kad ir kaip mes ją suvoktume. Galbūt kiekvienąkart ji yra kitokia, bet tuo pačiu nekintanti, - sakė G. Dapšytė. - Taip, Ukrainos įvykiai primena Sausio 13-ąją, su tuo sutinku, bet nedrįsčiau visko lyginti. Tai taip pat primena Tbilisį, Baku, iš dalies Rygos įvykius. Tą periodą ir tai, kas atsitiko, mes suprantame geriau nei kitos šalys, nes viską taip pat išgyvenome. Tačiau suvokiu, kad Ukrainos įvykiai tik sustiprina spektaklio emocinį lauką. Premjeros ir Maidano įvykių sutapimas yra labai jaudinantis momentas. Aš labai noriu tikėti, kad į tokią situaciją galbūt mes nebegrįšime.“

„Iš dalies suprantu, kodėl apie tai nebuvo kalbama. Nes tai iki šiol yra labai saugoma, labai šventa žaizda. Bandysime aiškintis, ar esame pasirengę apie tai kalbėti iš skirtingų perspektyvų. Ateina laikas suvokti ir apmąstyti savo traumas, ar ji būtų tautos, ar asmeninės. Ateina laikas iš jų pasisemti jėgų gyventi toliau“, - neabejoja dramaturgė.

Spektaklis „Barikados“ - DELFI galerijoje: