I. Likšaitė: tai – ne emigracija, tik vietos pakeitimas
Inga Likšaitė Vokietijoje gyvena jau devintus metus. Vis dėlto ji sako besijaučianti ne emigravusi, o tiesiog pakeitusi vietą, kurioje gyvena. Nors gyvenimas tarp dviejų šalių ir daro įtaką menininkės kūrybai, objektyviai ją pamatuoti gana sudėtinga. Kaip pabrėžia pati I. Likšaitė, atvykus į naują vietą ir siekiant įsilieti į naują terpę, neišvengiamai reikia įdėti pastangų, tačiau tai tik ugdo asmenybę.
Gyvenimas tarp dviejų šalių kūrėjai kelia daug minčių apie tai, ką jai šiuo metu reiškia sąvoka namai. Šie apmąstymai ir namų vizijos nugulė naujausioje jos kūryboje.
„Namais laikau ne tik vietą, fizinį būvį turintį prieglobstį, šalia kvestionuoju kitą, mano manymu, svarbų turinį – būseną, jausmą, kurį gali suteikti žmonės, kalba, kultūra. Namų sąvokos reikšmę plėtoju naujausiuose savo darbuose, kuriuos vasario 9-ąją pristatysiu Pamėnkalnio galerijoje“, – sako ji.
Į klausimą, kaip, jos požiūriu, per pastaruosius kelerius metus pasikeitė meno scena mūsų šalyje, Inga atsako: „Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva šiuolaikinio meno scena gana ryški. Jauni menininkai vis dažniau migruoja, dažni grįžta į Lietuvą būdami lygiaverčiais pasaulinės meno scenos dalyviais. Pastebiu ir gyvą rinką – pakankamai daug žmonių domisi originaliu menu ir siekia įsigyti.“
A.Juodvalkytė: suprantu, kad namai ir čia, ir ten
Tapytoja A. Juodvalkytė Berlyne apsistojo dar 2011-aisiais, bet į Vilnių grįžta bent 4–5 kartus per metus, o kartais Lietuvoje pasilieka ir visam pusmečiui. Vis dėlto nuolat keliaujanti kūrėja neslepia, kad Vilnius jai visada liks pačiu mylimiausiu miestu. Čia ji gimė, čia gyvena jos tėvai ir draugai.
Tiesa, Vokietijoje praleisti metai neabejotinai darė įtaką menininkės kūrybai. Berlyne labai daug pasaulinio lygio kūrėjų, o A. Juodvalkytę supa meniška aplinka, iš kurios galima semtis įkvėpimo. Tačiau gyvenimas svečioje šalyje kartais kelia ir sunkumų.
„Pirmais metais buvo labai sunku. Nepažinojau daug žmonių, į parodų atidarymus ne visada norėdavau ar drįsdavau eiti viena. Vėliau atsirado ir Vilniuje likusių draugų ilgesys, užpuolė baimė, jog nesugebėsiu čia išgyventi. Visgi dabar čia jau jaučiuosi kaip namuose. Šalia gyvena žmonės, kuriais žaviuosi. Rūpinamės ir palaikome vienas kitą“, – sako tapytoja.
Per septynerius metus Berlynas jau spėjo tapti kūrėjos namais, o ji pati sako, kad jų jausmą kuria ne sienos ar stogas virš galvos, o daug stipresni dalykai.
„Mano draugas man yra namai. Jis Berlyne, todėl aš irgi noriu būti čia. Kai aš vykstu į Vilnių, jis taip pat keliauja kartu. Namai man niekada nebuvo fizinė vieta. Tiesa, Žvėrynas iki šiol kvepia namais, nes ten išlakstyta kiekviena gatvė, sukurta tiek daug atsiminimų, patirta pirmų kartų“, – sako A. Juodvalkytė.
J. Goyd: intensyvi kultūrinė migracija visuomenei daro didelę įtaką
Drąsias ir išraiškingas nuotraukas daranti fotomenininkė Julija Goyd Vokietijoje gyvena jau 10 metų. Anot jos, atvykus į naują šalį, į visus dalykus pradedama žvelgti naujai, o tai neabejotinai daro įtaką ir kūrybai. Visgi, siekiant įsitvirtinti naujoje aplinkoje, būtinas smalsumas, atvirumas ir atkaklumas. Gyvenimo Berlyne pradžią ji lygina su naujų studijų startu.
„Pats miestas ir jo kultūrinio gyvenimo intensyvumas man suteikė daug kūrybinės erdvės ir įkvėpimo. Aišku, iš pradžių įsikurti šiame mieste buvo sudėtinga. Prireikė laiko, kol supratau, kad jei man nereikėtų tiek daug stengtis, galbūt nebūtų pavykę tiek pasiekti“, – teigia ji.
Anot fotomenininkės, namų jausmą reikėtų sieti ne su įsikūrimu vienoje ar kitoje vietoje. Namuose esame tada, kai jaučiame komfortą savo viduje. Tai ne tik teritorija, bet ir aplinka kaip visuma, o sykiu ir pilnatvės jausmas, kylantis iš kažko atpažįstamo. Šį jausmą jai patirti padeda kūryba.
„Manau, kad intensyvi kultūrinė migracija turi daug įtakos tiek mūsų šalies meno rinkai, tiek menininkų kūrybai ir jų sąmoningumui. Stebėdama šiuolaikinės kartos darbus, nebematau didelio skirtumo tarp užsieniečių ir lietuvių menininkų. Kiekviena kultūra ir šalis turi įvairiausių lygių meno kūrėjų. Lietuvoje taip pat galime atrasti labai stiprių meno atstovų“, – sako. J. Goyd.