„Įvertinus visas vertingąsias pastato savybes (akto rengėja – Laima Lysiukienė), pastatas įrašytas į KVR“, – visuomenę informuoja Kultūros paveldo departamentas išsamiu straipsniu internete.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ savo skaitytojams jau pasakojo, jog dėl išskirtinio, reikšmingą istoriją turinčio pastato įrašymo į Kultūros vertybių registrą kreipėsi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Audronė Jankuvienė.
„Studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai (architektas Edmundas Alfonsas Frykas) iki šiol puikiai reprezentuoja tarpukario Kauno architektūrą ir geriausius E. Fryko kūrybos pavyzdžius. E. A. Frykas yra vienas žymiausių Kauno tarpukario architektų, padaręs didelę įtaką modernizmo architektūros suklestėjimui“, – kreipimesi į paveldo sergėtojus pažymėjo A. Jankuvienė.
Rūmams pastatyti organizuota pinigų rinkliava Lietuvoje ir JAV
1922 metais Kaune, laikinojoje sostinėje, įsisteigusi Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“ susirinkusi nusprendė pastatyti Tautinės lietuvių studentų korporacijos namus. Žemės reformos valdyba skyrė sklypą Parodos gatvėje, o namų statybai surengta pinigų rinkliava Lietuvoje ir JAV. 1923 m. lapkričio 11 d. korporacijos vienerių metų sukakties šventės metu kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) pašventino kertinį akmenį.
Anot KPD specialistų, pirmiausiai buvo patvirtintas inžinieriaus Petro Steikūno (1900–1993) parengtas rūmų projekto variantas, tačiau vėliau atmestas ir pasirinktas Edmundo Alfonso Fryko (1876–apie 1944) projektas. Dėl lėšų stygiaus statybos darbai vyko su pertraukomis, o 1926 m. visiškai sustojo, tad dalį mūrijimo, tinkavimo, dažymo ir kitų specialių žinių nereikalaujančių darbų atliko patys studentai. 1928 m. rūmai buvo baigti, Vasario 16 d. įvyko iškilmingas jų atidarymas.
„Rūmuose telkėsi korporacijos organizacinė veikla, buvo įrengtos administracinės patalpos, laikraščių „Jaunoji Lietuva“, „Jaunoji karta“, „Studentų balsas“ ir žurnalo „Akademikas“ redakcijos, įrengta biblioteka su skaitykla, gyvenamieji kambariai korporantams, valgykla bei ištaiginga salė, kurią dekoravo skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970), pats kurį laiką gyvenęs rūmų pirmajame aukšte.
1931–1932 m. skulptorius sukūrė salės galinės sienos centre kabėjusį medinį vėliavomis vainikuotą „Neo-Lithuania“ herbą, žemiau jo stovėjo Vytauto Didžiojo biustas, jam iš dešinės ir kairės, salės kampuose, buvo karaliaus Mindaugo ir kunigaikščio Kęstučio biustai.
Vėliau iš medžio išdrožė ir ant sienų pakabino Lietuvos miestų ir miestelių herbus, nudažytus pagal heraldikos taisykles, aprėmintus mediniais aukso spalva dažytais rėmais. Dar po kurio laiko salė buvo papuošta Šv. Kazimiero, Šv. Jono, Šv. Jurgio, „Senovės karžygio“, „Eilinio kario“, „Širdimi perverta kardo“, „Liūto su kardu“ reljefais.
Rūmuose nestokota veiklos
Studentų korporacija „Neo-Lithuania“ pasižymėjo savo spauda bei reguliariai rūmuose rengiamais „alučiais“ tiek savo nariams, tiek ir svečiams iš užsienio. Korporacija turėjo savo humanitarų, ekonomistų, medikų, technikų, teisininkų kolegijas, pasižymėjo aktyvia sportine veikla ir įvairių sporto šakų laimėjimais. 1926 m. įsteigta „Neo-Lithuania“ filisterių sąjunga, savišalpos kasa.
1928 m. nuo korporacijos atsiskyrė studentės ir įkūrė korporaciją „Filiae Lithuaniae“. „Neo-Lithuania“ nariai bendradarbiavo su kitomis Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, Estijos, Suomijos studentų organizacijomis. Korporacijos Garbės nariais buvo Juozas Tumas – Vaižgantas, Jonas Basanavičius, Bronius Kazys Balutis, Petras Vileišis, Jonas Jablonskis, Antanas Smetona, Jonas Mačiulis – Maironis.
1940 m. korporacija uždaryta, pirmosiomis sovietų okupacijos dienomis išgabenta dalis salės dekoro, likusią dalį netrukus sunaikino pastatą užėmę sovietų kariai, – rūmai paversti kareivinėmis. Vėliau pastate įkurti Pionierių rūmai.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, korporacijos namai pervadinti Moksleivių kūrybos namais, o 1998 m. – Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais. 2021 m. pastate savo veiklą pradėjo Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla.(KVR informacija).
Pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei
O ši suteikė teisę (pagal panaudos sutartį) dalimi II-III a. patalpų naudotis 1990-aisiais atsikūrusiai studentų korporacijai „Neo-Lithuania“. Ant pastato fasado pakabinta memorialinė lenta su korporacijos herbu ir įrašų „ŠIUOS RŪMUS 1928 M. PASTATĖ LIETUVIŲ STUDENTŲ TAUTININKŲ KORPORACIJA NEO-LITHUANIA, PAŠVENTINO J. TUMAS-VAIŽGANTAS, KAD JIE TARNAUTŲ PRO PATRIA / Projekto autorius E. FRYKAS“.
Rūmus nuosavybės teise valdanti Kauno miesto savivaldybė taip ir neatskleidė žurnalistams, kodėl vengė suteikti šiai kultūros vertybei prideramą statusą. Ar tik dėl to, kad „nevertybę“ renovuoti yra pigiau, kadangi atpuola įvairūs paveldo sergėtojų reikalavimai, kurių griežtai laikytis nurodo Lietuvos Respublikos įstatymai?
O gal paskubėjus atnaujinti, pastatui būtų galima suteikti kitą paskirtį? Tarkim, įkurdinus kokiame tuščiame „tipiniame“ Kauno mokyklos pastate visus „Neo – Lithuania“ rūmuose iki remonto veikusius, turiningą vaikų laisvalaikį bei meninį ugdymą garantuojančius padalinius?
Kaip ten bebūtų, šių rūmų teisėtas pripažinimas kultūros vertybe (regioninės reikšmės) Kauno miesto savivaldybę privertė koreguoti (ir ne vieną kartą) pastato rekonstrukcijos (renovacijos) projektą. Ir jau gali nepakakti savivaldybės biudžete suplanuotų 2 mln. eurų apmokėti už visus šių rūmų renovacijos darbus…
Tikisi nuolatinio dėmesio
„Žinoma, buvo neramu, kad tokį vertingą pastatą Kauno savivaldybė laikė tik miesto vertybe. Ilgą laiką šie unikalūs, garsaus architekto E. Fryko suprojektuoti rūmai buvo vietinio lygmens vertybė. Aišku, galima džiaugtis, kad savivaldybė ėmėsi šio pastato atnaujinimo. Tačiau darbai, kurie buvo pradėti be rimtesnio projekto, tikrai kėlė nerimo, ar viskas tinkamai daroma.
Dabar, kai nustatytos vertingosios „Neo – Lithuania“ rūmų savybės, kai pastatas jau yra Kultūros vertybių registre, tikiu, vyks tikrai geranoriškas bendradarbiavimas tarp savivaldybės, rangovų ir mūsų departamento. Žinau, kad šį objektą tvarkantys statybų rangovai suderino ir gavo leidimą tinkuoti vidinę pastato dalį, ko nebuvo spėta padaryti tarpukariu. Viliuosi, kad sklandžiai, be rimtesnių trikdžių, tęsis viso šio reikšmingo projekto įgyvendinimas. Galiu užtikrinti, kad mūsų departamento specialistai šiam paveldui – atnaujinamai regioninės reikšmės kultūros vertybei, kaip privalu pagal įstatymus, pastoviai skirs savo dėmesį“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė Vidmantas Bezaras – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius.
