Nuspręsta, kad tokių parodų veltui nebus galima pamatyti ir trečiadieniais, kai parodų lankymas šiaip yra nemokamas. Tačiau, anot KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus, nauja sistema ne tik neatbaidė lankytojų – jų skaičius kaip tik išaugo.
Kaip apskaičiuojama?
Nustatyti naujas parodų lankymo kainas KKKC atstovai paprašė, atsižvelgę į Lietuvos rinkoje vykstančius pasikeitimus – pakitusias kainas, organizacinius ir vadybinius aspektus.
„KKKC parodų planą sudaro, remdamasis parodų tipų ir vartotojų grupių santykiu. Tai padėjo ženkliai išplėsti tarptautinio bendradarbiavimo lauką, sustiprinti Klaipėdos vizualinio meno kultūrą ir įvaizdį Lietuvos meno scenoje, – aiškino I. Kazakevičius. – Vertindami parodų planus, kuriuos tvirtina KKKC meno taryba, bei atsižvelgdami į ankstesnių metų patirtį, organizuojant nacionalinės ar pasaulinės reikšmės autorių parodas, manome, kad yra tikslinga tokio lygio parodoms patvirtinti atskiras bilietų kainas. Tokio lygio parodas aplanko ženkliai didesnis lankytojų skaičius nei įprastai. Todėl, patvirtinus skirtingas bilietų kainas, KKKC įgyja galimybę gauti didesnes pajamas iš parodų bilietų pardavimo.“
Tačiau, anot pašnekovo, tokių parodų KKKC Parodų rūmuose vyksta vos 2 kartus per metus. Daugiausiai jų galėtų vykti 3 (kol kas tiek dar nėra buvę).
Parodų rūmų lankymo bilietų kainos esą skaičiuojamos įvertinus parodų rūmų eksploatacines išlaidas, nežinybinės apsaugos, bilietų platintojo atlyginimui reikalingas išlaidas. Eksploatacinės išlaidos yra vertinamos atsižvelgiant į Parodų rūmų salių plotą. KKKC bendras plotas siekia 2 315,95 kv. m, Parodų rūmų plotas ekspozicijoms – 983,50 kv. m.
Įprasto KKKC Parodų rūmų bilieto kaina siūloma skaičiuoti pagal formulę: a:b=c, kai a – KKKC Parodų rūmų patiriamos išlaidos per 1 valandą, b – KKKC Parodų rūmų lankytojų skaičius per 1 valandą, c – KKKC Parodų rūmų lankymo bilieto kaina.
Taikant formulę, kaip aiškino I. Kazakevičius, vieno bilieto kaina būtų 1,69 euro. 1,69 Eur (išlaidos) : 1 (lankytojų skaičius) = 1,69 Eur.
Atsižvelgiant į organizacinius ir vadybinius aspektus bei siekiant išvengti skaičiavimo klaidų, kainą buvo tikslinga suapvalinti iki 1,70 euro.
Na, o atsižvelgiant į ilgametę KKKC patirtį organizuojant įvairaus lygio parodas bei į pokyčius meno pasaulyje, Lietuvos rinkoje, buvo siūlomos dvi papildomos bilietų kainos rengiant nacionalinės (3 eurai) ir pasaulinės (5 eurai) reikšmės menininkų personalines ir grupines parodas.
Naujos kainos neatbaido
Nacionalinės reikšmės menininkų personalinės ir grupinės parodos – tai tokios parodos, kurių autoriai yra Lietuvos nacionalinės ar valstybinės premijos laureatai, yra pelnę Europos ar pasaulio meno apdovanojimų, surengę retrospektyvinių parodų, atstovavę Lietuvai Venecijos bei kitose svarbiose pasaulio meno bienalėse. Jų kūrinių yra įsigiję Lietuvos muziejai, kūryba yra tapusi Lietuvos dailės istorijos dalimi, leidžiami šių autorių kūrybos albumai ir monografijos.
Pasaulinės reikšmės menininkų personalinės ir grupinės parodos – tokios parodos, kurių autorių kūryba yra oficialiai reitinguojama (tinklalapiuose artfacts.net ir kt. patenka į pirmas 200 vietų), kūriniai parduodami stambiausiuose pasaulio aukcionuose, pristatomi pasaulinėse meno bienalėse, juos nuolat pristato ir yra įsigiję pasauliniai meno centrai bei muziejai, kūryba yra tapusi oficialia pasaulinės meno istorijos dalimi, įvairiuose pasaulio muziejuose rengiamos autorių naujų darbų parodos ir retrospektyvos. Visi šie kriterijai buvo patvirtinti Klaipėdos miesto tarybos įsakymu.
„Praktika parodė, kad lankytojų skaičius, pristatant nacionalinės ir pasaulinės reikšmės menininkų parodas bei padidinus kainas, ne sumažėjo, o išaugo. KKKC nesiekia uždirbti iš meno. Visos už parduotus bilietus gautos lėšos yra perskirstomos parodinių erdvių remonto, laikinų parodinių konstrukcijų įrengimo, draudimo, transportavimo ir kitoms išlaidoms, kurios gerina parodos pateikimo kokybę. Užsienio muziejų praktika rodo, kad lankymas nuolatinių jose esančių kolekcijų kainuoja visada tiek pat, o specialios parodos – keliskart daugiau. Kita vertus, galima diskutuoti, kodėl už apsilankymą teatro spektaklyje ar muzikos koncerte reikia mokėti ženkliai daugiau, ir niekas nesipiktina“, – aiškino I. Kazakevičus.
Juk, pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatro spektaklių bilietų kainos vyrauja nuo 3 iki 15 eurų, Koncertų salėje – maždaug po 10 eurų, Klaipėdos muzikiniame teatre – nuo 5 iki 11 ir daugiau eurų. Delfinariumo lankymo kainos vyrauja nuo 3,5 eurų (vaikams) iki 10 eurų.
„Kodėl dailė turėtų likti kažkokia podukra? Dailininkas juk taip pat privalo gauti geras eksponavimo sąlygas, gerą jo kūrinių transportavimą ir apsaugos apšvietimą, reikalingą techninę įrangą, reklamą, honorarą. Kita vertus, aš ne prieš, kad parodų ir edukacinių užsiėmimų lankymas apskritai būtų nemokamas, tik tokiu atveju visas papildomas išlaidas turėtų padengti miesto Savivaldybė“, – mintimis dalinosi KKKC direktorius ir pridūrė, jog vis dėlto žmogus visada labiau saugo, gerbia, vertina tai, už ką susimoka.
Pernelyg mažos kainos
Naujų kainų sistemą šiuo metu intensyviai kuria ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM). Anot įstaigos direktoriaus Jono Genio, tikimasi, jog jau kitąmet muziejaus lankymo kainos pakils.
„Šiandien mūsų kainos yra tikrai pernelyg mažos, lyginant su kitų panašaus formato Lietuvos muziejų kainomis“, – įsitikinęs J. Genys ir pridūrė, jog įvairioms Lietuvos savivaldybėms priklausančių muziejų bilietų kainos siekia apie 2-2,5 euro. Na, o MLIM kol kas kainos siekia vos 1,45 euro, bilietas su 50 proc. nuolaida – 0,72 euro.
Paklaustas, ar nauja tvarka neatbaidys lankytojų, pašnekovas atsakė nemanantis, kad 2 eurai yra didelė muziejaus lankymo kaina. „Žinoma, visi žmonės reaguoja į viską, kas brangsta. Tačiau kol kas mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, jog kefyro butelis gali pabrangti, o muziejaus lankymas – ne“, – dėstė muziejaus direktorius.
Žinoma, muziejaus lankymas galėtų būti ir nemokamas, tačiau tuomet šios įstaigos išlaidos turėtų būti dengiamos iš miesto biudžeto.
Ne paslaptis, kad kainos šiame muziejuje, atsižvelgus į pokyčius rinkoje, buvo peržvelgiamos, o kai kada koreguojamos ir iki šiol. J. Genys pateikė pavyzdį: muziejuje kartais rengiamas populiarumo sulaukęs edukacinis užsiėmimas „Legendinė klaipėdiečių virtuvė“. „Šiemet šiame užsiėmime panoro dalyvauti net 40 grupių. Na, o pyragas, kuris čia yra labai svarbus akcentas, nuo metų pradžios pabrango turbūt triskart. Taigi užsiėmimo kainą, nori nenori, tenka kelti“, – sakė pašnekovas.
Užsidirbti nesistengia
Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis patikino, kad šios kultūrinės įstaigos, keldamos lankymo kainas, tikrai nesiekia užsidirbti. Lankymo kaina tiesiog turi padengti paslaugos teikimo kaštus.
Po euro įvedimo kartu su miesto Taryba buvo konvertuojamos kultūrinių įstaigų kainos. Tačiau įstaigų vadovams dar kartą buvo liepta peržiūrėti savo įkainius – ar jie iš tiesų yra pagrįsti. Juk svarbu, kad kainos neatgrasytų kultūros vartotojų. Tačiau vykdant kažkokius pakeitimus, visada tiriama kultūros ir meno rinka, taip pat vertinami ir kitų Lietuvos kultūrinių įstaigų pavyzdžiai“, – pasakojo pašnekovas.
Kita vertus, anot N. Lendraičio, kavos puodelis šiandien kavinėse siekia maždaug 2 eurus ir niekas dėl to nesiskundžia.
Žinoma, daug diskusijų sukėlusi 5 eurų kaina Parodų rūmuose dar gali būti sumažinta, jei tik tai visuomenėje kels daugiau diskusijų ir skundų.
„Nereikia pamiršti, kad ši kaina buvo nustatyta tam, kad Parodų rūmai galėtų atsivežti pasaulinio lygio parodų, kurios kainuoja daugiau nei įprastos. Žinoma, daugiausiai klausimų kyla dėl lengvatų, kurių šiais atvejais buvo atsisakyta. Galbūt reiktų jas grąžinti?“ – mąstė pašnekovas.
„Didesnės kainos lankytojų neatbaidė“
Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė: „Nacionalinė dailės galerija yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys ir čia vyrauja bendra kainų sistema. Tačiau dar tuomet, kai galerija prieš šešetą metų atvėrė duris ir čia įvyko dvi didelės parodos: „M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai“ bei „Šaltojo karo dizainas, architektūra ir menas“, bilietas į šias parodas kainavo daugiau. Tačiau lankytojų tai nė kiek neatbaidė. Reikia suprasti, kad parodos rengimas didele dalimi yra ekonomika. Ir tik pati įstaiga gali nuspręsti, ar ji yra pajėgi vien iš Kultūros tarybos ar miesto Savivaldybės gaunamų įplaukų suorganizuoti tokio masto parodas. Galbūt lėšų trūksta ir jų tenka prisidurti, didinant lankymo kainą“.
„Kaip jaustis „vietiniams“ menininkams?“
Nina Puteikienė, Klaipėdos miesto tarybos narė: „KKKC Parodų rūmai yra išlaikomi iš Savivaldybės biudžeto. Grubiai tariant, mes, miestiečiai, kas mėnesį susimetame tam, kad galėtume susipažinti su tuo, kas yra naujausia ir geriausia dailės pasaulyje. Aš buvau prieš tokius kainų pokyčius. Galima tik klausti, kaip jaučiasi „vietinio“ lygmens menininkai? Kita vertus, kas yra tie žmonės, kurie sugraduoja meną į lentynėles? Tarkime, ar fotomenininkas Remigijus Treigys yra vietinės reikšmės, nes gyvena Klaipėdoje, valstybinės ar net pasaulinės?“