Kaip BNS sakė J. Bielinio bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, J. Mekas bibliotekai nuo 2017-ųjų vasaros siuntė jo gautus laiškus, knygas ir laikraščių iškarpas, kur minėta Lietuva po 1989-ųjų.
Bibliotekoje prieš savaitę lankėsi ir J. Meko sūnus Sebastianas.
„Laiškus J. Mekui įvairiausiomis temomis rašė visuomenei žinomi Lietuvos žmonės – rašytojai, politikai. Kaip supratau, jo sūnaus tikslas buvo pažiūrėti, kur tas archyvas. Jis pasirašė svečių knygoje, kad norėjo prisiliesti prie savo tėvo dalies, kuri yra atkeliavusi į Biržus“, – BNS sakė V. Voverienė.
Anot jos, šiuo metu archyvas yra peržiūrimas ir tvarkomas.
Perduodamas sukauptus dokumentus ir knygas J. Mekas yra užsiminęs, kad norėtų, jog jo archyvas būtų atviras visuomenei, tyrinėtojams, tačiau nebūtų sukomercintas, sakė direktorė. Tą pakartojo ir Biržuose apsilankęs jo sūnus.
„Turime visokių planų, svajonių. Mums reikėtų naujų patalpų. Aišku, galutinis tikslas būtų turėti Jono Meko palikimo, menų centrą, kur veiktų ne tik ši ekspozicija, bet ir kas nors papildomai, pavyzdžiui, kūrybinės veiklos. Iš savivaldybės buvo mintis, kad galbūt reikėtų įsteigti Jono Meko premiją. J. Mekas norėjo, kad nebūtų iš to komercija išvystyta, nes jis, kaip suprantu, ne visai buvo patenkintas J. Meko vizualiųjų menų centro Vilniuje veikla“, – pasakojo V. Voverienė.
Šiuo metu J. Bielinio biblioteka ir Biržų muziejus glaudžiasi Biržų pilyje. V. Vorienė sako turinti vilties, jog biblioteka ateityje bus iškelta į naujas patalpas, nes šiuo metu abi įstaigos sunkiai išsitenka.
„Būtų šaunu, kad patalpose glaustųsi ir biblioteka ir J. Meko archyvas. Jei sprendimas nebūtų priimtas dėl bibliotekos, norėtųsi, kad patalpos būtų surastos bent archyvui“, – sakė ji.
Pasak jos, net ir gyvendamas Niujorke, J. Mekas aktyviai sekdavo visas Biržų naujienas, domėjosi, kaip naudojamas jo vardas, jam rūpėjo ir knygos apie Biržus, kurioje buvo žymių biržiečių, taip pat ir jo, tekstai, nuotraukos, leidyba. Knygą buvo įsipareigojusi finansuoti Biržų savivaldybė, bet dėl politinių peripetijų parama nebuvo skirta, knyga nebuvo išleista, nesumokėta ir autoriams.
J. Mekas vaikystę praleido Biržų apskrityje, Antrojo pasaulinio karo metais baigė Biržų gimnazijoje.
J. Mekas mirė sausio pabaigoje Niujorke, jam buvo 96-eri.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas yra vienas ryškiausių pasaulyje XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku.