1) Kirsty Wark „The Legacy of Elizabeth Pringle“
Imdamas mane į glėbį, jis tarsi apkerėtas kartojo mano vardą. Apsivijau jį kojomis ir netrukus atsidūriau po juo ant aukštos lovos. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galiu taip beatodairiškai atsiduoti aistrai. Atrodė tarsi manyje griuvo užtvanka. Tą dieną ir naktį mylėjomės tarsi du meilės peralkę sutvėrimai, godžiai geriantys malonumą, tyrinėjantys ir užkariaujantys kiekvieną vienas kito kūno centimetrą, būdami tikri, kad aistros taurę išragausime iki paskutinio lašo.
2) Wilburas Smithas „Desert God“
Jos plaukai buvo susegti, tačiau, krestelėjus galvą, jie tviskančia banga pasileido žemyn jos pečiais, atrodė, kad nuvilnijo iki pat kelių. Raibuliuojanti plaukų užuolaida nesugebėjo pridengti krūtų, kurios tarsi gyvos būtybės rado būdą, kaip išvengti priedangos. Krūtys buvo tobulai apvalios, kaip iš pieno plaukusios, papuoštos rausvomis spenelių karūnomis, kurios, susigėdusios mano žvilgsnio, ėmė gūžtis.
Jos kūno nedengė nė vienas plaukelis, net ir lyties. Droviai kyšojo vidinių lūpų krašteliai, o ant jų spindėjo saldžios susijaudinimo rasos lašeliai.
3) Richardas Flanaganas „The Narrow Road to the Deep North“
Kad ir kas juos skyrė, kad ir kas varžė jų kūnus, tų kliūčių nebeliko. Akimirkai Žemė liovėsi sukusis, nurimo vėjas. Rankos desperatiškai ieškojo kūno, kūno ir tik jo. Ant savo blakstienų pajuto josios blakstienų svorį. Bučiavo kelnaičių ant kūno paliktą rožinę įspaudą, juosiančią jos pilvą tarsi pusiaujas, apglėbęs Žemės rutulį. Dviejų kūnų, besileidusių į vienas kito pažinimo kelionę, aistros atodūsiai nepastebimai virto kimiomis aimanomis. Dorrigo pakėlė akis. Kopos viršūnėje stovėjo didžiulis šuo kruvinais nasrais – jis buvo ką tik pražudęs mažąjį pingviną.