Nėra lankytojų iš Japonijos, kurie buvo didžiausia finansinė pagalba
„Mūsų fondas yra blogos finansinės būklės, nėra lankytojų iš Japonijos, kurie mums buvo didžiausia finansinė pagalba. Mes esame nevalstybinė institucija, lėšų negauname iš vyriausybinių įstaigų, nėra turistų iš Japonijos – nėra mums įplaukų visiškai“, – BNS sakė „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ vadovas Ramūnas Janulaitis.
Penktadienį situaciją dėl Sugiharos namų Kaune, kur buvusiame Japonijos konsulato pastate fondo pastangomis įkurtas muziejus, nagrinės Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK).
„Šeši užsienio valstybių ambasadoriai atsiuntė laišką, adresuotą kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrams, kaip kiti adresatai yra prezidentas, Seimo pirmininkė, ir penktadienį mes susipažinsime su tuo laišku. Jo tema platesnė nei dėl pačių Ch. Sugiharos namų, tai ir dėl demokratijos, tolerancijos vertybės, žmoniškumo, nesavanaudiško padorumo dalykai, kuriems Lietuvos valstybė ir Vyriausybė galėtų skirti daugiau dėmesio“, – BNS sakė Seimo URK vadovė Laima Liucija Andrikienė.
Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ vadovas R. Janulaitis pasakojo, kad iki koronaviruso pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą muziejuje per mėnesį apsilankydavo ir iki 3 tūkst. lankytojų, apie 85 proc. jų buvo turistai iš Japonijos. Dabar srautai sumenko iki poros šimtų per mėnesį.
„Japonų turistinės kompanijos net neorganizuoja turų į Baltijos šalis, o buvo labai dideli turistų srautai. Lankytojų per metus mes suskaičiuodavome iš viso su užsienio turistais – po 20 tūkstančių. Japonų turistai sudarydavo 85 proc., tai įsivaizduokite, kiek krito mūsų pajamos. Sumažėjo mūsų ir darbuotojų per pusę po pandemijos, negalėjome išlaikyti, ir patį pastatą reikia išlaikyti“, – kalbėjo R. Janulaitis.
„Dar iki vasaros atostogų buvo moksleivių, mes vedame edukacines programas, ir mažiukams vaikams apie Japonijos kultūrą, vyresniems – apie Holokaustą, konsulo Ch. Sugiharos žygdarbį“, – sakė fondo vadovas.
Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įsteigta 1999 metais siekiant įamžinti Japonijos diplomato Ch. Sugiharos atminimą. Fondas buvusiame Japonijos konsulate Kaune yra įsteigęs Ch. Sugiharos namus-muziejų, nuo 2001 metų skelbia metų tolerancijos žmogų.
Tam, kad muziejus išsilaikytų, reikėtų valstybės paramos
Kaip pranešė ELTA, Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) deklaravo paramą su finansinėmis problemomis susiduriančiam japonų diplomato Ch. Sugiharos muziejui Kaune.
URK narys Emanuelis Zingeris sakė, kad tam, jog muziejus išsilaikytų, reikėtų valstybės paramos – bent 150 tūkst. eurų per metus.
„Valstybinės paramos jie niekada neturėdavo. Jiems reikėtų maždaug 150 tūkst. eurų paramos per metus. Tai yra tokia smulkmena ir mes turėtume paremti šviesiausio humanisto, teisuolio Sugiharos atminties namus. Jis atstovauja visus teisuolius“, – teigė E. Zingeris.
„Mes galime padėti jiems šią situaciją išspręsti“, – pridūrė jis.
URK vieningai sutarė dėl Ch. Sugiharos namų veiklos svarbos, išsakė paramą, kad atsakingos valdžios institucijos skirtų paramą muziejui.
„Užsienio reikalų komitetas remia Sugiharos namų – „Diplomatai už gyvybę“ veiklą, siekiant užtikrinti tos veiklos tęstinumą“, – posėdžio pabaigoje komiteto narių pritarimo sulaukusią formuluotę perskaitė L. Andrikienė.
Kultūros ministerija žada ieškoti galimybės finansuoti Ch. Sugiharos namus
Kultūros ministerija aiškinsis, kokios yra galimybės finansuoti tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio japonų diplomato Ch. Sugiharos namus–muziejų Kaune.
„Kultūros ministerijos vadovybė artimiausiu metu planuoja kviestis šio muziejaus vadovus pasikalbėti apie padėtį bei aptarti, kokios yra galimybės finansuoti ne ministerijai ar savivaldybei priklausančias įstaigas per Lietuvos kultūros tarybą ar panašiai“, – BNS atsakė kultūros ministro Simono Kairio atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius BNS teigė, jog šiuo metu ministerija aiškinasi situaciją.
Į kultūros ir švietimo ministrus dėl Ch. Sugiharos palikimo svarbos demokratijos, tolerancijos, žmogiškumo puoselėjimui kreipėsi šeši Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, reaguodami į viešosios įstaigos „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ pagalbos prašymą.
***
Ch. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.
Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų, kurie Raudonajai Armijai okupavus šalį ėmė ieškoti būdų pabėgti nuo karo.
Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, diplomatas savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.
Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.