Šias pareigas 2020 m. choreografas perėmė iš anksčiau LNOBT baleto trupei vadovavusio Krzysztofo Pastoro. Anksčiau nuo 1999-ųjų M. Rimeikis buvo tos pačios trupės solistas ir teatro žiūrovams įsiminė vaidmenimis baletuose „Don Kichotas“, „Graikas Zorba“, „Žizel“, „Dezdemona“, „Žydrasis Dunojus“, „Barbora Radvilaitė“, „Kopelija“, „Silfidė“, „Tristanas ir Izolda“, „Čiurlionis“ ir kt.
2012 m. K. Pastoro inicijuotas „Kūrybinio impulso“ projektas šokėjui tapo tramplinu į choreografiją. Jau tais pačiais metais M. Rimeikio pristatyta kompozicija „Belaukiant Godo“ vėliau buvo rodyta ir tarptautinėje šokio mugėje Internationale Tanzmesse NRW. 2013 m. „Kūrybiniame impulse“ M. Rimeikis pristatė kompoziciją „Kelionė“, 2014 m. – „Adagio styginiams“, 2016 m. – „Vienas“.
2015 m. LNOBT vienaveiksmių baletų triptike „Bolero+“ įvyko M. Rimeikio baleto „Visur kur mes nebuvom“ premjera; šis spektaklis jam pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią metų choreografiją. 2017 m. LNOBT buvo pristatytas pirmasis M. Rimeikio pilno metro baletas „Procesas“; už jį jam skirtas antrasis „Auksinis scenos kryžius“. Trečiąjį tokį pat apdovanojimą choreografui pelnė 2019 m. pristatyti baletai „Dienos, minutės“ (LNOBT) ir „Eglė žalčių karalienė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras). „Procesas“ ir „Eglė žalčių karalienė“ tapo pirmaisiais lietuvių teatro spektakliais, kurių įrašus transliavo tarptautinis Mezzo TV kanalas.
2020 m. Poznanės S. Moniuszkos didžiajame teatre M. Rimeikis sukūrė vienaveiksmį baletą „Blind Words“. 2021 m. LNOBT scenoje pristatė „Šventąjį pavasarį“ pagal Igorio Stravinskio muziką. 2022 m., LNOBT rengiant Felikso Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ pastatymą, M. Rimeikis tapo ne tik šio spektaklio choreografu, bet ir režisieriumi.
Garbingo apdovanojimo proga paprašėme LNOBT baleto meno vadovą atsakyti į keletą klausimų.
– Įprasta gavus apdovanojimą sakyti: „Tai ne mano vieno, o visos komandos nuopelnas“. Ar pritaikytumėte šią formuluotę ką tik paskirtai LR Vyriausybės premijai?
– Be jokios abejonės. Vienas choreografas be trupės ir be vadovų komandos palaikymo teatre nepadarytų nieko. Todėl vertinu jį ne kaip savo asmeninį laimėjimą, o kaip LNOBT baleto trupės ir tuo pačiu viso teatro kolektyvo nuopelnų pripažinimą.
– Kiekviena premija – tai kartu ir įpareigojimas ateičiai. Kokią LNOBT baleto trupę artimiausiais metais norėtumėte matyti? Kokios artimiausios baleto premjeros, be dabar jau rengiamų „Arlekino milijonų“, numatytos? Ar šią vasarą, dėl rūmų rekonstrukcijos artistams likus be didžiosios scenos, bus rengiamas „Kūrybinis impulsas“?
– Pagrindiniu tikslu įvardinčiau nuolatinį mūsų baleto trupės šokėjų profesionalumo kėlimą – tam ir toliau skirsiu pagrindinį dėmesį. Mane žavi didžiulis jaunų žmonių, ateinančių į trupę, atsidavimas ir susidomėjimas savo profesija. Todėl LNOBT baleto trupę ateityje matyčiau kaip augančią ir turinčią gražių perspektyvų. Šių metų vasaros festivalyje planuojame rodyti išskirtinį, šventišką Baleto Gala koncertą, kuriame, be mūsų trupės artistų, dalyvaus ir žymūs užsienio baleto meistrai. „Kūrybinio impulso“ pasirodymai taipogi vyks, bet kur ir kaip – nuspręs patys šiuo renginiu besirūpinantys baleto artistai. Kadangi teatras dėl rekonstrukcijos žiūrovams jau pavasarį bus uždarytas, jie ieškos labiausiai jų idėjoms tinkančios erdvės ir tikriausiai ne tik publiką, bet ir mane maloniai nustebins.
– Naujausias Jūsų pastatymas – Felikso Bajoro „Dievo avinėlis“ – buvo suvienijęs visą LNOBT kolektyvą: ranka rankon dirbo baletas, choras, orkestras, operos solistai, taip pat visi, kurių pareiga buvo palydėti šį nacionalinį kūrinį iki ilgai lauktos akistatos su žiūrovais. Jums turėtų būti skaudu regint, kaip pastarosiomis savaitėmis kolektyvo vienybė pamažu byra...
– „Dievo avinėlio“ pastatymas išties buvo ypatingas, nes tai spektaklis apie mus, lietuvius, apie mūsų išgyventus istorijos perversmus. Todėl viso kūrybinio proceso metu jautėsi ypatingas visų teatro tarnybų susitelkimas bendram tikslui. Bet ypatingo susiskaldymo aš ir šiuo metu nejaučiu: atvirkščiai, matau kolektyvo susivienijimą ir drąsų jo nuomonės reiškimą, kuris demokratiškoje aplinkoje visus džiugintų. Liūdina tai, kad į šią nuomonę neatsižvelgiama, viską nurašant vieno žmogaus ambicijoms ir nesusitaikymui su pralaimėjimu. Bet tai yra netiesa. Gerbiu didžiosios LNOBT kolektyvo dalies nuomonę ir to paties tikėčiausi iš valdžios atstovų, kurie turėtų atsakyti į kolektyvo iškeltus klausimus.