Po nemažų pastangų, ilgų ieškojimų beribėje chorinės muzikos visatoje, kosminės dalelės susitinka Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Gruodžio 11-13 dienomis „Grammy“ laureatas, TED pranešėjas, vienas garsiausių pasaulio kompozitorių ir dirigentų E. Whitacre'as ir geriausias Lietuvos mišrus neprofesionalų choras „Bel Canto“ surengs kalėdinių koncertų ciklą „Revolution Together“.
Truputį sexy
Be abejo, lietuvių kolektyvui E. Whitacre'o vardas nebuvo jokia naujiena. 2011 metais „Bel Canto“ atliko jo kūrinį „Sleep“, pelniusį muzikui šlovę visame pasaulyje, akylai stebėjo kompozitoriaus veiklą. Tačiau choras norėjo daugiau – pasikviesti kompozitorių į Lietuvą ir koncertuoti drauge su juo.
„Kad tokius žmones sudomintum, turi parengti ką nors unikalaus. Kaip ir jis pats, mes didžiulį dėmesį kreipiame į chorinio meno pristatymą – rinkodarą, komunikaciją. Stengiamės senąjį chorinės muzikos įvaizdį padaryti kitokį – truputį įdomesnį, truputį... sexy. Gerų chorų – tiek profesionalų, tiek mėgėjų – pasaulyje daug, todėl norint sudominti tokio lygio žvaigždes kaip E. Whitacre'as, turi išsiskirti, būti kitoks nei kiti. Galiausiai jis įvertino ne tik mūsų nuolatinį tobulėjimą, bet ir mūsų viziją, ambicijas keisti chorinės muzikos įvaizdį“, – kalbinamas DELFI, koncertų ciklo „Revolution Together“ priešistorę atskleidė „Bel Canto“ prezidentas Audrius Valatkevičius.
Kūrinį įkvėpė visatos vaizdai
Tačiau iki tol reikėjo atlikti nemažai namų darbų. Praėjusiais metais Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo pristatyti du naujausi E. Whitacre'o kūriniai „Deep Field“ ir „Godzilla Eats Las Vegas!“.
Noras gauti šių kūrinių natas irgi tapo nemaža „Bel Canto“ vadybinio gyvenimo epopėja. Choras gyvai stebėjo „Deep Field“ radimosi istoriją. Amerikiečių kompozitorių įkvėpė NASA kosminio teleskopo „Hubble“ darytos nuotraukos, įamžinusios giliausią iki šiol mokslui žinomą visatos vaizdą. E. Whitacre'as sumanė muzika perteikti kosmosą stebinčio žmogaus jausmus. Kūrinio rašymo naujienomis jis nuolat dalijosi su gerbėjais socialiniuose tinkluose.
Kompozitoriaus idėja „Bel Canto“ kolektyvas užsikrėtė ne juokais. „Pradėjome komunikuoti su E. Whitacre'o komanda, prodiuseriais, pareiškėme jiems norą „Deep Field“ atlikti Lietuvoje. Parašėme apie 250 elektroninių laiškų – tokia mūsų komunikacijos istorija“, – nusišypsojo A. Valatkevičius.
Patiko išsišokėlių avantiūra
„Deep Field“ premjera JAV įvyko 2015-ųjų gegužę su Minesotos simfoniniu orkestru ir choristais. Šiam kolektyvui Nevadoje gimęs E. Whitacre'as patiki savo naujausius kūrinius. O Europoje „Deep Field“ nuskambėjo Londono „The Royal Albert Hall“ per festivalį „BBC Proms“.
„Mūsų koncertas jau buvo suplanuotas 2015 metų gruodį, o natų – kaip nėra, taip nėra. Paskutiniu laišku parašiau, kad perkame bilietus ir atskrendame į Londoną klausytis premjeros. Tai buvo lemiama akimirka – E. Whitacre'o atstovai pažadėjo pasidalinti su mumis kūriniu“, – pasakojo A. Valatkevičius.
Po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje choras „Deep Field“ ir „Godzillos“ vaizdus publikavo „YouTube“ svetainėje. E. Whitacre'ui įrašai padarė didžiulį įspūdį, ir jis rimtai susidomėjo „išsišokėliais“ iš Lietuvos.
Pasak A. Valatkevičiaus, chorų pasaulyje panaši „avantiūra“ vargiai įsivaizduojama. Čia galioja tam tikros nerašytos taisyklės. Dažniausiai stambių formų kūrinių atlikimą organizuoja didžiosios koncertų salės, garsiausi pasaulio orkestrai. Tai, jog nepriklausomas neprofesionalų choras, gyvenantis tik iš savo ir privačių rėmėjų lėšų, imtųsi tokios masto projektų – negirdėtas dalykas ne tik Lietuvoje.
Į jį sužiuro visas pasaulis
Pasak „Bel Canto“ meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Artūro Dambrausko, E. Whitacre'o populiarumas ėmė sparčiai augti, kai kompozitorius įgyvendino „Virtual Choir“ projektą. Jo esmė tokia: dainininkai iš viso pasaulio per skaipą atlieka kurį nors E. Whitacre'o kūrinį ir patalpina įrašą internete. Visi vaizdai yra sinchronizuojami ir virsta vienu bendru pasirodymu.
„Į „Virtualaus choro“ projektą sužiuro visas muzikos pasaulis. Nes tai buvo neįprasta, inovatyvu, nieko panašaus anksčiau nėra buvę. Jis atvėrė naujas muzikos atlikimo ir moderniųjų technologijų sąveikos galimybes. Staiga visi atrado, kad be „Sleep“, ypač išgarsinusio kūrėją, E. Whitacre'as yra parašęs daug kitų gerų kūrinių“, – kalbėjo A. Dambrauskas.
Amerikietiškos sėkmės paslaptis – paprastumas
Kas išskiria amerikietį iš kitų jo kartos kompozitorių? „Pirmiausia jis sukūrė unikalų muzikos harmonijos, jos komponavimo, tonacijų priešpriešos stilių. Kai kurių jam būdingų muzikos slinkčių nesupainiosi su jokiu kitu kompozitoriumi. Antra, klausytojus ir, be abejo, atlikėjus sužavėjo vadinamoji sferų muzikos stilistika. Truputį kosminė, truputį – meditacinė“, – tvirtino A. Dambrauskas.
O pati „didžiausia“ amerikiečio paslaptis – paprastumas. Viskas jo sukurta lakoniškomis priemonėmis: nėra sudėtingų metrų, ritmų.
„Erico muzika „įkandama“ ir profesionaliems choristams, ir mėgėjams. Ji skoninga ir „patogi“ atlikti. E. Whitacre'as turi puikią nuovoką, kas yra „choro instrumentas“, gerai išmano vokalinius dalykus. Kai kurie šių dienų kompozitoriai parašo tokią muziką, kad net profesionalai laužo galvas, kaip ją padainuoti. O po kurio laiko nebedainuoja visai“, – pabrėžė A. Dambrauskas.
Čaikovskis įkvėpė Godzilą suryti Las Vegasą
A. Valatkevičius pridūrė, kad amerikiečių kūrėjas vienas pirmųjų pasirinko tinkamas savojo įvaizdžio kūrimo priemones: laužė taisykles ir aktyviai komunikavo su pasauliu.
„Feisbukas, instagramas, naujausios technologijos – šiose srityse joks klasikinės muzikos atstovas negali jam prilygti. Ericas nuolat bendrauja su 200 tūkst. fanų ir atrodo kaip paprastas vaikinas. Kartu nevengia ir savotiško chuliganiškumo, nebijo būti kitoks. O akademinės muzikos pasaulis lieka labai konservatyvus, čia gana aiški takoskyra tarp to, kas galima ir kas – ne“, – aiškino A. Valatkevičius.
Labai gerai šelmišką E. Whitacre'o būdą atskleidžia „Godzilla Eats Las Vegas!“, kur sąmoningai painiojami įvairūs stiliai, skamba Čaikovskis ir Sinatra. Ir nieko – patys rimčiausi pasaulio orkestrai ir chorai tiesiog graibsto jo kompozicijas ir eina dėl jų iš proto.
E. Whitacre'as apie „Godzillą“ yra rašęs: „Juokingiausia tai, jog šį kūrinį atlieka rimtose koncertų salėse visame pasaulyje. JAV jūrų pėstininkų orkestras jį grojo ant Kapitolijaus laiptų, jį atliko ir Škotijos nacionalinis pučiamųjų orkestras (jie grojo segėdami kiltus, dėl Dievo meilės!). Net turiu vaizdo įrašą iš Japonijos, kur publika atrodo akivaizdžiai pasimetusi ir sutrikusi. Jūs įsivaizduojate?! Juokiuosi balsu net dabar apie tai rašydamas!“
Koncertų cikle „Revolution Together“ choras „Bel Canto“ pristatys gražiausią E. Whitacre'o chorinę muziką ir ryškiausių dabarties Lietuvos kompozitorių kūrinius. Per pirmuosius du pasirodymus priešais chorą ir beveik 70 muzikantų orkestrą stos žymusis svečias, o lietuvišką programą ir visą trečiąjį koncertą diriguos „Bel Canto“ meno vadovas A. Dambrauskas.