Čiurlioniui viena sesė buvo žvirblis, kita – vilkas: net trumpo genijaus gyvenimo užteko nukreipti jų likimą

Minėdami M. K. Čiurlionio namų-muziejaus 60-metį, muziejininkai atidarė proginę parodą „Vilkas ir Žvirblis: kaip namai muziejumi tapo“, kurioje kviečiama artimiau pažinti jo įkūrėjas – Valeriją (1896–1982) ir Jadvygą (1898–1992) Čiurlionytes, pažvelgti į jų indėlį saugojant M. K. Čiurlionio palikimą. Paklausta, kas parodos pavadinime slepiasi po žodžiais „vilkas“ ir „žvirblis“, M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vadovė Regina Stankevičienė pasakojo, kad tai yra Valerijos ir Jadvygos pravardės, kurias sesėms išgalvojo jų vyresnysis brolis M. K. Čiurlionis (1875–1911).

Yra išlikusi Čiurlionio dirbtuvė

„Muziejų kūrė jauniausios M. K. Čiurlionio seserys – Valerija ir Jadvyga Čiurlionytės. Pats M. K. Čiurlionis Valeriją praminė vilku, nes ji buvo ypač smalsi. Žinome, kad visa Čiurlionių šeima buvo muzikali, bet Valerijai labiau rūpėjo tapyba. Galima sakyti, kad pas Čiurlionį į dirbtuves „įsipaišė“ gudrumu – plaudavo ir teptukus, visaip pagelbėdavo broliui“, – sakė R. Stankevičienė.

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje iki šiol išlikusios kūrėjo dirbtuvės. „Tėveliai jam buvo paskyrę vieną kambarėlį, kur ir sukurta daug jo paveikslų, arba bent jau pradėti kurti. Kai studijuodavo, Čiurlionis išvykdavo į Varšuvą, tad dažnai eskizus pradėdavo namuose, o užbaigdavo ten. Muziejuje saugome tą erdvę, šventą vietą, kur jis pats yra sakęs – pati geriausia turėta dirbtuvė pasaulyje, kad ir kur bekeliavo, kad ir kur kūrė, vis tiek, būtent Druskininkai buvo ta vieta, kuri įkvėpė labiausiai. Tėviškė“, – konstatavo pašnekovė.

O žvirblis, tęsė R. Stankevičienė, tai pati mažiausia sesutė Jadvyga, kuri yra parašiusi prisiminimus apie M. K. Čiurlionį: „Garsi knyga, o Druskininkams – labai brangi. Būtent iš ten gimsta istorijų, kurias mes pasakojame muziejuje. Seserys anksti neteko brolio, tuomet buvo paauglės: Valerijai tebuvo penkiolika, Jadvygai – trylika. Tokia staigi netektis... Seserys matė, kaip M. K. Čiurlionis po pirmos savo parodos yra garbinamas, pripažįstamas. Valerija tarsi prisiėmė įsipareigojimą saugoti brolio paveikslus. Kai buvo pakviesta dirbti į Nacionalinį dailės muziejų – būtent nuo tada ėmė keliauti, ieškoti, kas restauruotų M. K. Čiurlionio paveikslus, domėtis, kaip jie turėtų būti eksponuojami. Kaip muziejininkė, ji Lietuvoje pramynė ilgus kelius, kurių niekas iki tol nebuvo pramynęs. M. K. Čiurlionio paveikslai tapyti pastele (galbūt todėl, kad neturėjo lėšų), tad Lietuvoje netgi nebuvo, kas tuos paveikslus galėtų restauruoti, Valerijai teko lankytis net ir Amerikoje.“

R. Stankevičienė neabejoja – šeimos sodybos išsaugojimas, muziejaus įkūrimas seserims kainavo daug jėgų.

„Sovietmečiu Čiurlionis nebuvo tinkamai vertinamas. Sesės susigriebė, kad reikia tą sodybą išsaugoti ir įkurti muziejų būtent tada, kai sužinojo, kad Druskininkų miesto komitetas tą namuką, vienintelį, kuris buvo išlikęs – atiduoda sukūrenti. <...> Kas trukdė įkurti muziejų? Viskas vyko nelaisvoje Lietuvoje, 1948–1950 metais netgi vyko teismas dėl M. K. Čiurlionio kūrinių. Vėlgi, gražūs planai buvo atidėti. Valerija su Jadvyga nuėjo sunkų ir ilgą kelią, kol įkūrė muziejų, kol viskas išsisprendė. Reikėjo išlaukti tinkamo momento toje visoje politinėje situacijoje“, – pasakojo M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vadovė.

Šeimos kraustymosi istorija sudėtinga

Nors M. K. Čiurlionis gimė Varėnoje, tačiau su vos trejų metų pirmagimiu šeima persikėlė į Druskininkus. Galima sakyti, kad būtent Druskininkuose ir yra jo vaikystės namai?

„Čiurlionių šeimos kraustymosi istorija sudėtinga, dažnai painiojama. Čiurlionis gimsta Varėnoje, po pusantrų metų šeima persikelia į Ratnyčią, kai Čiurlionis buvo trejų – persikelia į Druskininkus. Iki keturiolikos – nuolatos gyveno Druskininkuose. Kadangi tėvai turėjo daug pažįstamų, M. K. Čiurlionis rekomenduojamas kaip gabus jaunuolis mokytis Plungės dvaro orkestro mokykloje, bet jis nuolatos grįždavo į Druskininkus“, – pasakojo R. Stankevičienė.

Kai M. K. Čiurlionis buvo maždaug 21-erių, jau studijavo Varšuvoje, tik tada šeima įsigyja šiuos namus Druskininkuose.

„Vieną iš tų namelių šeima nuomojosi. Kai Čiurlioniui buvo maždaug penkeri ar aštuoneri – tėvas tuose namuose jį pradėjo mokyti muzikos. O štai Valerija – gimsta nuomojamuose namuose (daugmaž tuo metu šeima juos įsigijo). Vieninteliai vaikai, kurie nuo kūdikystės užauga toje sodyboje – Valerija ir Jadvyga, todėl seserims ji buvo tokia brangi, siejosi su džiaugsmu, kai į namus sugrįždavo vyresnysis brolis, kuris parveždavo lauktuvių, įvairiausių knygų, juos visus mokindavo. M. K. Čiurlionis labai rūpinosi savo jaunesnių brolių ir sesių švietimu, iš tikrųjų, galima sakyti, kad jis į namus sugrįždavo kaip šviesa. Parvykdavo ir žiemos, ir Velykų atostogų, su šeima praleisdavo vasaras, kurdavo“, – pastebėjo R. Stankevičienė.

Kuo gilyn, tuo įdomiau

Kai matome kažką ypač gražaus ar paslaptingo, sakome – čiurlioniška. Tokią ypatingą dvasią palaikyti nėra paprasta, bet, anot R. Stankevičienės, tai pavyksta – nuolat žiūrint į jo kūrybą, nuveiktus darbus.

„Kalbant apie Čiurlionį – kuo giliau į mišką... Atrodo, tiek metų dirbi – kuo gilyn, tuo įdomiau. Net ir šiandien aktyviai tyrinėjamas, vyksta konferencijos, pradeda domėtis kitų tautų ar kultūrų atstovai. Čiurlionio kūryboje matai ir pagoniškų, ir krikščioniškų simbolių, tai genialus, universalus kūrėjas. Į savo kūrybą jis mėgdavo sudėti visą savo patirtį, žinojimą, netgi jausmus, sistemino juos, suvienijo. Mes matome vienus dalykus, kiti – kitus, tai yra įdomu. M. K. Čiurlionis buvo eruditas, apėmęs tiek tautų ir kultūrų, atspindėjęs detales, kad mes kažką patirtume ir pajaustume – unikalu, – sakė muziejininkė. – Atvykę svečiai iš užsienio nustemba, kad tokiomis sąlygomis, tokioje aplinkoje – mažame kaimo kampelyje gimsta genijus, kuris išlieka šimtmečiais aktualus, svarbus.“

Su pasvarstymu, kad M. K. Čiurlionis, ko gero, buvo vienas paslaptingiausių menininkų, R. Stankevičienė sutiko: „M. K. Čiurlionis nemėgo kalbėti apie savo paveikslus, sakydavo, kad kiekvienas žmogus turi pats suprasti, atrasti. Negali sakyti, kad Čiurlionis buvo simbolistas, galbūt ir pradėjo nuo to, bet jo kūryba išeina iš simbolizmo ribų. Menininko paveiksluose mes kiekvienas atrandame savo atskaitos taškus, pagal savo patirtį, išgyvenimus. Įdomu, kad Čiurlionis sugeba prakalbinti kiekvieną žmogų, vis kitaip.“

R. Stankevičienės vertinimu, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje tarp vertingiausių eksponatų – instrumentai. „Vienas instrumentas – iš Varšuvos, kuriuo Čiurlionis grojo, kai ten gyveno; Kitas instrumentas – fisharmonija (pianino pavidalo dumplinis muzikos instrumentas, – aut. past.); Mykolo Oginskio dovanotas pianinas, kai Čiurlionis baigė Varšuvos muzikos institutą. Galima sakyti, tokie svarbiausi dalykai. Dirbtuvėje turime jo paletę, teptukus, kitas darbo priemones, kuriomis jis kūrė. Asmeninių daiktų muziejuje nėra išlikę daug“, – sakė ji.

Parodoje „Vilkas ir Žvirblis: kaip namai muziejumi tapo“ rodomi eksponatai, susiję su jaunesniosiomis M. K. Čiurlionio seserimis Valerija ir Jadvyga.

„Yra ne tik fotografijos, bet ir Valerijos piešiniai. Kaip ir minėjau, pati Valerija domėjosi tapyba, vėliau taip pat studijavo dailę. Taip pat mes turime seserų asmeninių daiktų – segės, laikrodėlis, Valerijos dažų dėžutė... Jadvyga su aistra tęsė savo pradėtą darbą – rinko lietuvių liaudies melodijas. Yra žinoma, kad Čiurlionis netgi perkūrė jas. Ekspozicijoje taip pat yra albumai, kurie yra dovanoti Jadvygai jos studentų. Galima pasakyti, kad Jadvyga buvo etnomuzikologijos pradininkė Lietuvoje, savo patirtį ir žinias perdavė studentams, mokiniams“, – apie M. K. Čiurlionio seseris pasakojo pašnekovė.

R. Stankevičienė pastebėjo, kad Čiurlionių šeimoje vyravo darnūs santykiai: „Galima sakyti, pats Čiurlionis sukūrė tokią atmosferą šeimoje – vyriausias brolis, kuris ir mokina, ir visais rūpinasi. Čiurlionis turėjo svajonę išleisti kitus savo brolius ir seseris į mokslus, jis pats ir nevalgydavo, kad tik juos išleistų mokytis muzikos. Iš tikrųjų, skaitant laiškus pasimato šilti santykiai. Jų mama Adelė buvo tarsi židinys, palaikė šilumą šeimoje. Sako, kad Čiurlionis buvo panašus į mamą. <...> socialinis ratas pripažįsta, kad Čiurlionis buvo ne kiek religingas, kiek dvasingas – aukštos moralės.“

Paroda „Vilkas ir Žvirblis: kaip namai muziejumi tapo“ M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) vyks iki rugsėjo 20 d.