Nelavinama vaizduotė gali lemti žemą produktyvumą

Vaizduotė – tai kiekviename iš mūsų esantis gebėjimas, panašus į gebėjimą vaikščioti ar juoktis. Tikriausiai pastebėjote, kad vieni žmonės gali ir nori vaikščioti ilgai, o kiti mieliau pasėdės ant suoliuko ar liks namuose. Taip pat yra ir su vaizduote – ji duota kiekvienam, tačiau žmonės nevienodai ją išlavina. Puikiai žinome, kas nutinka, kai mažai judame. O kas būna, kai per mažai naudojame vaizduotę?

Nuobodulys, savęs neišreikštumo jausmas, paverčiantis kasdienybę pilka ir neproduktyvia – tai vaizduotės nelavinimo rezultatai. Vaizduotė – įrankis, leidžiantis pilnavertiškai nugyventi gyvenimą, kuriame nuolat reikia kūrybos – nebūtinai tik paveikslui ar eilėraščiui sukurti. Dažnai reikia išspręsti problemas, įsivaizduoti galimus išeičių modelius, o tai taip pat yra vaizduotės funkcijos. Tad lavinkime vaizduotę!

Ugdo kūrybiškumą ir atpalaiduoja

Dabar, kai turime pakankamai laiko ir dalį jo nuobodžiaujame, yra puikus metas ugdyti kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę. Pats geriausias būdas – pradėti skaityti. O jei sutelkti dėmesį į knygos siužetą jūsų vaikui ar jums sekasi sunkiau ir jaučiate, jog mintys nuklysta – rekomenduoju klausytis, kaip skaito kitas žmogus ir tuo pačiu metu užsiimti nesunkia, tačiau malonia veikla, kuri atpalaiduotų ir padėtų įsitraukti. Visgi veikla, nors ir gali būti tikrai įvairi, neturėtų įtraukti taip, kad nebegirdėtumėte garsiai skaitomo teksto.

Viena tinkamiausių veiklų, padedančių susikoncentruoti į dabartį – intuityvus piešimas – tai abstrakcijų vedžiojimas, braukymas ir štrichavimas taip, lyg kalbėtumėte telefonu ir nerūpestingai pieštumėte ant kokio nors popierėlio ar klausydamiesi nelabai įdomios paskaitos kažką braukytumėte paraštėse.

Šią veiklą siūlau išbandyti kartu su visais šeimos nariais – pasitiesti ant stalo keletą popieriaus lapų ir juose nupiešti dėmeles – joms sukurti galite naudoti ne tik akvarelinius dažus ir vandenį, bet taip pat ir natūralias priemones, tokias kaip kavos likučiai ar burokėlio žievė. Daržovės yra puikūs natūralūs dažai.

Beje, tokių lapų pasiruošti galite daugiau, nes net ir jų gamyba nuteiks pozityviai bei atpalaiduos. Dažams išdžiūvus, išsirinkite popieriaus lapą, kuris jums atrodo mieliausias ir gražiausias, o tuomet kiekvienas pasiimkite po piešimo priemonę – geriausiai tiks paprastas pieštukas ar plonas gelinis rašiklis.

Sigutės Ach dirbtuvės

Kūrybinį potencialą išlaisvinti padės vaikų literatūra

Kai viskas paruošta – metas pradėti klausytis istorijos, sekamos ar skaitomos garsiai. Vaizduotei lavinti labiausiai tiks vaikų literatūros kūriniai, juose gausu vaizdingų aprašymų ir fantazijų.

Aš pasirinkau klasika tapusį pripažinto amerikiečių rašytojo E. B. White’o kūrinį „Gulbės trimitas“, kurį subtiliai iliustravo lietuvių dailininkė Kristina Moriakinaitė (leidykla „Nieko rimto“). Nuorodą į mano skaitomą šios knygos ištrauką, taip pat ir trumpą intuityvaus piešimo pamokėlę bei išsamesnį pasakojimą apie vaizduotės lavinimą rasite „Nieko rimto“ „Facebook“ paskyroje.

Pradėję šią veiklą pamažu vis labiau įsitrauksite, panirsite į tekstą, imsite įsivaizduoti ir mintyse kurti individualius vaizdinius skaitomai istorijai. Tuo pačiu metu leisdami sau laisvai piešti, dar geriau susitelksite, geriau įsivaizduosite kūrinio erdvę, išgirsite niuansus ir nuraminsite protą, įpratusį blaškytis. Nesudėtingas ir baigtinio rezultato nereikalaujantis individualusis piešimas gali pasirodyti nerimtai, tačiau šis metodas – labai paveiki terapinė priemonė.

Išklausę istorijos ant lapo rasite įdomų raizginį, galintį paskatinti kūrybą tęsti ir ateityje, galbūt nebesiklausant pasakojimo, o visą dėmesį skiriant tik piešimui. Tai – išlaisvinta vaizduotė. Šia veikla užsiimdami reguliariai, pastebimai sustiprinsite savo kūrybinį mąstymą ir išlaisvinsite kiekviename žmoguje esančią jėgą kurti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)