Meninio aktyvizmo reiškinys
Paklausta, ar šiandien yra sukurtas savotiškas precedentas, kai kūrėjai, pasitelkdami meninę saviraišką savaip reaguoja į teisminius, griežtai reglamentuotus dokumentus, parodos–akcijos kuratorė Eglė Ganda Bogdanienė sakė, kad anaiptol – tai nėra nauja, – meninis aktyvizmas, anot jos, kaip tam tikra meninė metodika, žinomas visame pasaulyje, išplėtotas Amerikoje ir Europoje. Toks žanras egzistuoja ir Lietuvoje.
„Paroda–akcija, meninio aktyvizmo reiškinys, veikiantis kaip atvira sistema, kūrybinių idėjų laboratorija, plėtojanti socialinį poveikį. Šis meno žanras skatina žiūrovų kūrybiškumą, politinę ir socialinę sąmonę, kritiškai tiria socialinio formavimosi tapatumo sąlygas bei skatina išsivaduoti iš primetamų stereotipų. Aktyvaus meno akcijose šiuolaikiniai menininkai kovoja su neteisybe, bando ieškoti tiesos, atsakymų, formuluoja naujus probleminius klausimus, <...> drąsiai atveriant visuomenės skaudulius“, – aiškino E. G. Bogdanienė, LDS pirmininkė.
„<...>Šiuolaikinis menas iš esmės pakeitė meno ir gyvenimo jungimo idėją, sutelkdamas dėmesį į nykstančių estetinės ir kasdienės patirties ribų išnykimą. Kiek žmogus yra laisvas savo idėjų sklaidoje? Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis garantuoja kiekvieno teisę į saviraiškos ir tikėjimo laisvę, laisvę turėti nuomonę; teisę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Menininkų eksponuojama „tiesa“ ne visuomet patogi“, – pažymėjo parodos–akcijos kuratorė.
E. G. Bogdanienė rėmėsi karalienės Viktorijos žodžiais, kuri buvo įspėjusi „saugotis menininkų, kurie bendrauja su visomis socialinėmis klasėmis, – todėl jie ir esą patys pavojingiausi žmonės. Jai patinkanti ir kita mintis – Martino Liuterio Kingo, kuris buvo rašęs, kad „pasauliui labai reikia kūrybiškų ir neprisitaikančių visuomenės atstovų. Gali būti, kad mūsų pasaulio išgelbėjimas yra būtent tokios kūrybingos mažumos rankose.“
Teisminė sankirta, anot pašnekovės, rodo nesugebėjimą susitarti taikiai. „Ką toliau daryti, kad daugiau nebūtų tokių teismų. Kūrybos srityje, atrodytų, gyvenimas ir taip visiems labai sudėtingas, trūksta finansavimo ir pan., geriau tas pastangas sutelktume į kūrybinių veiklų darymą“, – sakė E. G. Bogdanienė ir pridūrė, kad LDS yra Ukrainos meno mediatoriais, o tai – reikalauja didžiulių pastangų.
Minėtoje parodoje menininkai analizuoja ir interpretuoja aštuoniolika Aukščiausiojo Teismo bylos Nutarties puslapių.
„Nepaprastai įdomu, pati nesitikėjau, tokia blitz akcija, ji gimė labai spontaniškai, net negalvojau, kad menininkai šitaip entuziastingai atsilieps“, – apie gausų akcijoje dalyvavusių kūrėjų skaičių kalbėjo pašnekovė.
18 Aukščiausiojo Teismo bylos Nutarties puslapių – menininkų rankose
Kai kuriuos darbus lydi paaiškinimai, E. G. Bogdanienė pristatė kelis jų.
Štai kaip menotyrininkė, kultūros politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė ir medijų menininkas Adomas Žudys sureagavo į Nutarties puslapį Nr. 3:
„2135-ieji“
Nutarties „Ginčo esmės“ skyriuje pasirinkusi skaičių 11, Skaidra Trilupaitytė šiame punkte įsidėmėjo paskutinį su keistais dydžiais susijusį sakinį apie LDS investiciją („Atsakovė investavo į patalpų statybą 300 000 rub., todėl pagal nuomos sutarties sąlygas sumokėtas 300 tūkst. rub. įnašas įskaitomas į nuomos mokestį iki 2135 m.“) Kartu su medijų menininku Adomu Žudžiu menotyrininkė ir kultūros politikos tyrėja trumpame filme įvaizdina tolimus 2135-uosius Vilniaus metus ir (būsimo) Lietuvos dailės gyvenimo bei institucinio bendradarbiavimo ateitį, kai sambūvis tarp skirtingų meno rūšių, egzotiškų organizacijų, nežmogiškų būtybių bei dar nematytų juridinių asmenų (angl. legal entities) bus praaugęs dabarties įsivaizdavimus.
Menininkė ir nekilnojamojo turto brokerė Dileta Deikė reaguodama į puslapį Nr. 13 pateikė savo Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos ir LDS narės pažymėjimus, pasidalijo šūkiu: „Mažiau meno, daugiau nekilnojamojo turto“.
Bylos puslapis Nr. 13, Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos narės pažymėjimas Nr. 191228, Lietuvos dailininkų sąjungos narės pažymėjimas Nr. 1980
Frazę „Mažiau meno, daugiau nekilnojamojo turto“ skolinuosi iš Roslyn Bernstein ir Shael Shapiro knygos „Gyvenimas nelegaliai“. Knygoje aprašoma menininkų bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl teisės į nekilnojamąjį turtą XX a. 7-8 deš. Niujorke, SOHO rajone. Jurgio Mačiūno suburtus menininkus, įsikūrusius pramoninio rajono loftuose, miesto valdžia persekiojo kelis dešimtmečius, o jis pats yra gavęs daugiau nei 30 šaukimų į teismą. Kovai pasibaigus, Jurgis Mačiūnas dokumentų kopijas išspausdino viešai. Šioje parodoje kiekvienas Aukščiausiojo teismo nutarties puslapis viešinamas šalia pateikiant skirtingų menininkų refleksijas. Pasirinkau puslapį Nr. 13 kaip daugybės prietarų simbolį (egzistuoja net šio skaičiaus baimė – triskaidekaphobia). Šio puslapio tekste įžvelgiu įtampą, kylančią nuolat besikartojant žodžiams „turtas“ (7 kartai) ir „dailė“ (41 kartas). Šį vertybinį konfliktą sprendžiu kiekvieną dieną, nes esu menininkė ir nekilnojamojo turto brokerė viename asmenyje.
Fotomenininkui Jonui Staseliui teko puslapis Nr. 14, jis jį užvadino trumpai: „Emphyteusis. Didysis plyšimas“. J. Staselis rodo seno seno medžio fotografiją, kuris išgraužtas kirvarpų, vabalų ir kirminų, kurie ten gyvena dešimtis ar šimtus metų.
Aukščiausiojo teismo nutarties 14 puslapyje rašoma apie ilgalaikę nuomą – Emphyteusis. Emphyteusis – Ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę.
Galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys ėmėsi puslapio Nr. 15, jis rodo darbą, kuris sudarytas iš penklinių, kur surašomi žodžiai, gaidos.
„(Ne) Fanfara“
Mūsų egzistavimo pamatas yra valstybė. Ar kultūra yra valstybės interesas? Ar kultūra (šiuo konkrečiu atveju vizualus menas, jį atstovaujančios institucijos ir jį kuriantys menininkai) gali būti skaidoma į esant valstybės interesų lauke ir nesant valstybės interesų lauke? Neslėpsiu, šis teismo procesas ir jo galutinis verdiktas nei džiugina, nei liūdina. Skaudina, nes valstybę atstovaujančios institucijos nenoras vardan kultūros ieškoti išeities kompromiso keliu. 15-o puslapio „tekstas“ jau sukurtas. Bet muzika neužsakoma. Fanfara skamba ar neskamba?
Unikali byla
Erdvė, dėl kurios buvo bylinėtasi teisme, anot E. G. Bogdanienės, atsitiktinai tapo tuščia. „Joje nieko nevyksta, nes atjungtas šildymas. ŠMC vykdo rekonstrukciją. Ir štai, pasidarė nenaudojama. Tada man kilo idėja, kad būtent ta erdvė, dėl kurios čia vyko teismai, dabar ji kaip dykynė tampa, negyvenama zona, reikia ją kažkaip apgyvendinti. Mano pačios performansas: aš atsispausdinau Puslapį Nr. 2, pirmiausia, ką su juo padariau – išploviau grindis visoje toje galerijoje. Ateini, nori susitvarkyti. Tvarka, – plačiąja žodžio prasme. Susitvarkyti, kad pradėtum kitą etapą – taikų, prasmingą, harmoningą“, – savo performansą pristatė kūrėja.
Kadangi europinių fondų parama suteikta ŠMC, ta erdvė, dėl kurios vyksta teisminiai ginčai, kaip sakė E. G. Bogdanienė, liko be finansavimo. „Dialogo nebuvo įmanoma kartu vystyti, nes vyko teisminiai procesai, buvo tikima, kad visos patalpos atiteks ŠMC. Žinoma, dabar esame akistatoje su dideliais iššūkiais ateityje, jei visa šilumos sistema kanalizacija, elektra neliks vieninga. Kvaila, pastatas yra vienas, jį statant net nebuvo minties, kad gali tuometiniai Parodų rūmai ir Dailininkų sąjunga atskirai funkcionuoti. Visi anuomet matė vienybę, vieną kryptį, vieną dūdą, į kurią pučia. Ir dabar, manau, kad situacija nėra pasikeitusi, tiesiog reikia kartu tvarkyti tą pastatą. <...> Nežinau, ar tokį rezultatą galima vadinti pergale...“, – nutęsė pašnekovė.
Kokie lūkesčiai ir planai? „Vienintelis planas, ką ir Kultūros ministerija buvo minėjusi – sėsti ir susitarti. Taip, esame parašę laišką ŠMC, norėjome susitikti gyvai, bet buvome paprašyti formalizuoti raštu visus pastebėjimus, probleminę situaciją – tai ir padarėme. Dabar tiesiog laukiame atsakymo, tikiuosi, kad sėsime prie derybų stalo. Matome, kiek yra brutalumo šiandieniniame pasaulyje, į galvą nesutelpa visi tie dalykai, norisi tikėti, kad mūsų šalyje įmanoma susitarti, ypatingai šiuo metu, kai turime būti ypatingai vieningi“, – sakė LDS pirmininkė.