Spalvingiems, lengva ironija persmelktiems darbams V. Tomaševičius įkvėpimo šį kartą sėmėsi ir iš tarpukario Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus poezijos bei regėjimų, ir iš pastaraisiais metais aplink siaučiančių įvykių viesulų.
Geopolitinės aktualijos ir intymusis gyvenimas autoriaus paveiksluose tampa dviem pagrindiniais poliais, aplink kuriuos sukasi šiandienės kasdienybės sūkuriai. Juos menininkas renkasi stebėti iš netikėčiausios ir kartu saugiausios vietos – vadinamosios viesulo akies, kurioje šviečia saulė, tvyro štilis ir ramybė.
Šį pasirinkimą jis įgarsina rašytojo Zurabo Džavachišvilio žodžiais: „Būnant tame taške, sunku, beveik neįmanoma patikėti, kad netrukus viskas pasikeis, užslinks naktis, audra, uraganinis vėjas naikins viską tavo kelyje“.
„Tai mano bandymas išlikti savimi, kad ir kas vyktų aplinkui“, – aiškina V. Tomaševičius, kurio darbuose žiūrovas nesunkiai atpažins politikos ir kino pasaulio žvaigždes, savita maniera kuriamus urbanistinius miegamųjų rajonų peizažus ir susitaršiusias neramių minčių raizgalynes.
Pasak menotyrininkės Aistės Kisarauskaitės, V. Tomaševičiaus personalinės parodos pavadinimas – „Ramybė viesulo aky“ – nepaprastai tiksliai apibūdina ne tik menininko, bet ir daugelį mūsų šiandien lydintį jausmą, jog nelabai gali kažką pakeisti. Todėl belieka stebėti, laukti, kuo ir kada viskas baigsis. „Uragano akis neturi konkrečios vietos, todėl galima tarti, kad tai būsena, gerai pažįstama ne vienam“, – pastebi menotyrininkė.
V. Tomaševičiaus kūryba visuomet buvo tam tikra aktualių socialinių reiškinių refleksija, suausta iš popkultūros elementų, skaitmeninio pasaulio vaizdų fragmentų, prisiminimų ir nuotaikų. XXVI-oje personalinėje parodoje menininkas vėl tiria ir preparuoja aplink siautėjantį pasaulį, bravūriškai kryžmindamas sovietmečio reliktus su meno aktualijomis ir popkultūros reiškiniais.
Viena iš svarbiausių V. Tomaševičiaus kaip kūrėjo savybių A. Kisarauskaitė vadina gebėjimą ne tik pastebėti kartais sunkiai įžiūrimas socialinių reiškinių sroves, bet ir drąsą interpretuoti jas ironija persmelkta tapybos kalba. Naujausiuose V. Tomaševičiaus darbuose žiūrovų laukia kitokie motyvai ir iki šiol nematyta raiška, ypač aiškiai atsiskleidžianti mažosiose tapybos formose.
„Reikia pasakyti, kad Vytautas Tomaševičius moka maloniai nustebinti, šioje parodoje pateikdamas naujų plastinių atradimų. Taip pat moka prajuokinti, todėl su malonumu Jums siūlau šioje parodoje ne tik stebėti viesulą, bet ir smagiai iš jo pasišaipyti. Juokas, ironija net sunkiausiomis akimirkomis lieka kritinio suvokimo įrankiu, būdu atlaikyti kraupią realybę. Tačiau Vytauto Tomaševičiaus parodoje juokas yra šiltas, kartais net draugiškas. Jis su uragano akies tyla leidžia mums atsikvėpti, pakikenti, prisiminti žmogiškas aistras ir meno pasaulio malonumus – tokius, kaip ši paroda“, – apibendrina meno kritikė.
**
Vytautas Tomaševičius (gim. 1972) parodinėje veikloje dalyvauja nuo 1995 m. 2008 m. apdovanotas I Baltijos dailės bienalės laureato diplomu. 2010 m. ir 2018 m. skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija. 2019 m. Tokijo (Japonija) šiuolaikinio meno bienalėje „ArtOlympia“ tapo pirmuoju lietuvių menininku, apdovanotu specialiuoju prizu „Už meistrystę“. 2020 m. Vilniaus miesto mero premijos laureatas. Yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje, dalyvavęs keliose dešimtyse grupinių parodų Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje. Šiuo metu dailininkui atstovauja Paryžiaus galerija „Geraldine Banier“.
Paroda veiks iki kovo 31 d.
Paroda yra Dailininkų sąjungos galerijos ir Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės programos dalis. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba