Šią vasarą Jurga daug skaitė. Knygose tarsi iš naujo atrado save, pripažino savo liūdesį, skausmą, baimę svajoti: „Niekada netikėjau, kad galiu būti labai laiminga. Vis galvodavau apie kitus, o save pamiršdavau. Tarsi esi įsivažiavusi, gražiai gyveni, kuri muziką, dainas ir pats nepajunti, kaip užmiegi, – kasdienybė blokuoja jausmus. Išmėginimai mums siunčiami tam, kad neužmigtume. Ar tikrai prabundame – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Aš mokausi leisti sau jausti, mokausi savo jausmus išsakyti, perkelti juos į kūrybą.“
Dainininkė šypsosi: gal toks savęs pažinimas, ryšių ieškojimas metams bėgant yra natūrali būsena? Ir vis dėlto, jai tai padėjo sudėlioti kūrybos grafiką, atskirti veiklas ir suplanuoti darbus.
„Tokio aiškumo man trūko, – priduria. – Neseniai perskaičiau, kad yra keturi pagrindiniai elementai, kurie Rytų karalių ir išminčių mokslą laiko tūkstančius metų. Tai – tiesa, tyrumas, prievartos nenaudojimas ir disciplina. Man reikėjo vos keleto paprastų taisyklių, kuriomis pradėčiau vadovautis ir man taptų aišku, ar einu teisingu keliu.“
„Kiekvienas koncertas – vis kitoks. Prieš pasirodymus mes repetuojame, apgalvojame, kokios dainos labiausiai galėtų tikti tai erdvei ir tiems žmonėms, kurie susirenka mūsų paklausyti. Bardų festivalyje dalyvauju ne pirmą kartą, klausytojams pažadame ir akustinių dainų, ir tų, pagal kurias galima šokti. Mano galvoje – jau pusė naujo albumo. Gali būti, kad išdrįsiu atskleisti ir kokią naujieną“, – žada dainininkė.
Šiandien Jurga nebebijo svajoti. Ji jau žino, kad svajonės pildosi: „Man tarsi susinėrė veiklų tinklas – aktorinis, muzika kinui ir teatrui, animacija, kurią tik pradėjau kurti, naujas albumas ir kelionės, kurių atsiranda vis daugiau. Neslėpsiu, svajojau apie jas, bet taip toli, nedrįsau. O kai nedrįsti, svajonė negali išsiveržti, išsiskleisti. Tą pačią akimirką, kai numojau ranka, ai, tiek to, viskas pradėjo vykti.“
Į šią šalį Jurga skrido jau du kartus, visi koncertai buvo nepaprastai sėkmingi. „Man tai buvo įrodymas, kad kinai nesiskiria nuo lietuvių. Skiriasi kultūra ir politika, tačiau bendražmogiškos vertybės, jausmai ir jautrumas – tie patys“, – sako ir priduria jaučianti, kokios svarbios yra vidinės ir išorinės kelionės. Jos tarsi išvalo tai, kas seniai užsigulėję ir pripildo naujų patirčių, naujų jėgų.