Neseniai devyniasdešimtmetį paminėjusį žinomą JAV lietuvių visuomenės veikėją, verslininką, Lietuvos Respublikos garbės konsulą Floridoje Stanley Balzeką galima pavadinti tikru „amerikietiškos svajonės“ herojumi bei aktyviu lietuvybės puoselėtoju.
Čikagoje gimęs, 1948 m. tapęs savo tėvo 1919-aisiais įkurtos bendrovės „Balzekas Motor Sales“ prezidentu, Stenlis laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams prisipažino, jog labai norėjo išsaugoti ryšį su Lietuva, kurioje gimė jo tėvai. Todėl Čikagoje nupirkęs ligoninę, 1966 metų birželio 22 dieną jos patalpose įkūrė Lietuvių kultūros muziejų, kuriame ne tik organizuojamos paskaitos apie Lietuvą ir rengiamos parodos, bet kuris veikia ir kaip informacijos centras.
„Sovietmečiu aš buvau Čikagos viešosios bibliotekos tarybos narys. Tais laikais daug žmonių nesuprato, kad mes negalėjome gauti daugelio lietuviškų daiktų. Net maža degtukų dėžutė mums buvo labai svarbi Lietuvos dalis. Taigi didelę reikšmę turėjo tai, jog egzistavo centras, kuriame galėjome laikyti visus surinktus lietuviškus daiktus. Tokiu būdu išsaugojome Lietuvos idėją gyvą. Be to, su lietuviškais papročiais ir tradicijomis galėjome supažindinti amerikiečius“ – pasakoja S.Balzekas.
Garbaus amžiaus sulaukęs Stenlis puikiai prisimena pirmąjį skrydį savo gyvenime. Ne tik dėl to, jog jis suteikė daug malonių įspūdžių, bet ir todėl, kad jį skraidino legendiniai Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas.
„Tais laikais skrydžiai kėlė virpulį ir skraidyti buvo tikrai labai įdomu. Pakilti lėktuvu, skrendant matyti miestą. Sunku apibūdinti, ką jaučiau. Tai tarsi prilygsta tapimui astronautu. Lėktuvai tuo metu dar buvo visiška naujovė ir daiktas, su kuriuo galėjai pakilti, skristi ir kuris turėjo variklį, tikrai stebino. Buvo galima pamatyti miestą, kuris yra nuostabus. Žinoma, dabar mes skrydžius laikome savaime suprantamu dalyku. Tai kaip važiavimas autobusu. Tačiau tada dar buvau labai jaunas, tad skrydis buvo išties įdomus ir labai jaudino“, – prisimena S. Balzekas.
„Dauguma žmonių apie S. Darių ir S. Girėną žinojo labai mažai. Iki tol, kol mes Čikagoje nepradėjome tyrinėti tam tikrų faktų apie jų gyvenimą. Paaiškėjo, kad jie labai domėjosi sportu: tenisu, krepšiniu. Darius ir Girėnas ne tik dirbo Lietuvoje, bet ir Amerikos bendruomenėje. Tais laikais skrydžiai buvo taip pat įdomu, kaip šiais laikais kalbos apie keliones į Mėnulį. Darius ir Girėnas neturėjo daug pinigų, todėl geriausias būdas jų užsidirbti buvo paskraidinti žmones aplink miestą. Skrydis Čikagoje kainavo berods 5 ar 10 dolerių. Šiais laikais tai nėra didelė suma, bet tais laikais, kai atlyginimas buvo 50 amerikietiškų centų arba doleris už valandą, tai buvo dideli pinigai. Bet žmonėms patiko paskraidyti virš miesto, nusileisti Čikagos Midvei (Midway) arba Milvokio (Milwaukee) oro uoste. Tokiu būdu S. Darius ir S. Girėnas skrydžiui per Atlantą surinko šiek tiek pinigų, be to, juos labai rimtai palaikė lietuvių bendruomenė. Jie buvo mūsų herojai ir jų dėka Lietuva atsidūrė tarptautinio dėmesio centre“, – teigia Stenlis.
Garbės konsulas S. Balzekas prisimena ir apie šiltus santykius bei draugystę su Stepono Dariaus artimaisiais: „Steponas Darius Amerikoje turėjo seseris, kurios Čikagoje buvo atidariusios restoraną. Kai įvyko tragedija, mes su tėvu visą laiką eidavome ten pietauti arba vakarieniauti. Kalbėdavomės apie S. Darių ir S. Girėną, apie jų šeimą, kurią pažinojome. Beje, Stasys Girėnas turėjo automobilį „Ford Model T“, kurį aš bandžiau nupirkti. Būtų buvę nuostabu jį turėti. Dariaus ir Girėno atminimui Market (Marquette) parke yra pastatytas paminklas, kuris yra tarsi Lietuvos simbolis tarptautinėje arenoje bei mokslo pažangos dalis.“
Asmeninė Stenlio Balzeko bendravimo su istorinėmis asmenybėmis patirtis, įdomūs istoriniai faktai apie Amerikos lietuvių kartas bei pastangas išsaugoti lietuvybę – laidoje „Tapatybė.LT“, kurią kviečiame žiūrėti jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 23.30 val. Lietuvos laiku, 21:30 val. Londono laiku, 16:30 val. Niujorko laiku. Vedėjas Modestas Mastavičius.