Meno istorijos, filosofijos bei šiuolaikinės Centrinės ir Rytų Europos istorijos daktaro laipsnį Eichstaetto universitete (Vokietija) apsigynusi G. Žaidytė buvo UNESCO ekspertė, UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros Vilniaus dailės akademijoje įkūrėja ir pirmoji jos vedėja, integravusi šią katedrą į tarptautinius profesinius tinklus.
G. Žaidytė yra Europos kultūros parlamento narė, kultūros politiką, kultūrinę diplomatiją bei kultūros vadybą dėsčiusi įvairiose Europos aukštosiose mokyklose, taip pat ir Vilniaus kolegijoje, kurioje sukūrė naujus kursus lietuvių bei anglų kalbomis. Ji rašo straipsnius akademinėje spaudoje, dalyvauja mokslinėse konferencijose, kuria metodinę dėstymo medžiagą. Nuo 2021 m. G. Žaidytė buvo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja kultūros klausimais. Eidama šias pareigas iniciavo eilę svarbių istorinę atmintį stiprinančių projektų, vadovavo XX amžiaus Lietuvos Laisvės kovų ir tyrimų, jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos sudarymo darbo grupei, buvo Vyriausybės M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijos pirmininkės pavaduotoja ir tarpinstitucinės darbo grupės, sudariusios M. K. Čiurlionio 150 jubiliejinių metų programą, vadovė. Taip pat ji parengė ir įgyvendino tarptautines iniciatyvas, skirtas Holokaustui atminti, rūpinosi kultūros įstaigų stiprėjimu ir jų infrastruktūros modernizacija.
Kultūros atašė misijose G. Žaidytė yra dirbusi Vokietijoje, Ukrainoje ir Sakartvele.
„Kultūrinės diplomatijos misija – bendrų vertybių, kelrodžių ir ateities vizijų, jungiančių Europos kultūrinę erdvę, paieškos ir stiprinimas. Darnus ir klotingas kultūrinis polilogas – kultūrinės diplomatijos tikslas, kuris tampa dar svarbesnis šiame, itin sudėtingame, geopolitiniame kontekste. Mes turime kuo didžiuotis, apie ką papasakoti, turime patirtis, kuriomis galime dalintis. Kartu su Europos valstybėmis esame parašę ne vieną bendros mūsų žemyno istorijos puslapį. Tvirtai tikiu, kad kultūrinė diplomatija yra tas instrumentas, kuris mums padeda ir įgalina dar tvirčiau bei tvariau integruotis į Europos kultūros žemėlapį“, – teigia kadenciją Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje pradedanti kultūros atašė.
Ū. Tornau baigė istorijos magistrantūros studijas Utrechto ir Vidurio Europos universitetuose, 2016 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros mokslų daktaro laipsnį. 2007–2021 m. buvo Šiuolaikinio meno centro Parodų organizavimo skyriaus vedėja. Ji dirba kultūros atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje nuo 2021 m., praėjusių metų vasarą laimėjo konkursą eiti šias pareigas dar vieną kadenciją.
„Mano pirmoji kadencija, prasidėjusi sudėtingu pandemijos ir pirmųjų dienų po Brexito metu, buvo kupina iššūkių, tačiau taip pat suteikė daug vertingos patirties, atsakomybių ir pasiekimų, kurie galbūt būtų sunkiau įgaunami įprasto darbo kontekste. Šie iššūkiai paskatino aktyviai, drąsiai ir strategiškai veikti sudėtingame ir sparčiai kitusiame Jungtinės Karalystės kultūros lauke, kas suteikė daug galimybių užsimezgusioms partnerystėms ir Lietuvos kultūros matomumui. Dėl paminėtų priežasčių ir dėl Didžiosios Britanijos politinės situacijos bei kultūros lauko specifikos, didžioji dalis 2021-aisiais ir 2022-aisiais metais vystytų projektų buvo stipriai paralyžiuoti. Tad jaučiu poreikį toliau tęsti pradėtus darbus bei įgyvendinti jau pradėtus. Esu tikra, kad šiuo geopolitiškai sudėtingu metu, kai Jungtinė Karalystė yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, mano sukaupta patirtis, kontaktai bei įgūdžiai bus vertingi įgyvendinant Lietuvos kultūros diplomatijos tikslus“, – teigė Ūla Tornau.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos kultūros atašė tinklas tapo Lietuvos kultūros instituto dalimi. Šalies diplomatinėse atstovybėse dirbantys kultūros atašė padeda įgyvendinti strateginę Lietuvos pristatymo pasauliui per kultūrą viziją. Siekdami šio tikslo, kultūros atašė tarpininkauja tarp Lietuvos ir paskirties valstybės kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių profesionalų, skatina jų bendradarbiavimą, vykdo bei nuolat ieško naujų galimybių Lietuvos kultūros ir meno produktų eksportui.
Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai. Šiuo metu Lietuvos kultūros atašė tinklas – 10 pozicijų.