Įtampa dėl dainos
Daugiau nei 83 tūkst. pasekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turintis Vaidotas Grincevičius į pareigūnų akiratį pateko dėl neva smurtą skatinančios dainos „Šėtone, prašau“.
Teigiama, kad dainos žodžiais yra skatinamas smurtas prieš vaikus, todėl kūrinys užkliuvo daliai žmonių, kurie kreipėsi į Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovus, pastarieji – į teisėsaugos pareigūnus.
Prieš daugiau mėnesį pristatytas kūrinys po skundo sudomino teisėsaugą – praėjusį trečiadienį po pareigūnų apsilankymo jo namuose iš V. Grincevičiaus buvo konfiskuotas techninė įranga. Jam gresia nemenka bauda. Šiuo metu vis dar vyksta tyrimas.
Supratęs padėties rimtumą jaunuolis pagalbos kreipėsi į savo gerbėjus – paskelbė sąskaitos numerį ir paprašė „sumesti“ advokatui. Vaikino ginti socialiniame tinkle stojo ne tik jo gerbėjai, bet ir Remigijus Šimašius, Marijus Mikutavičius, Paulius Ambrazevičius ir Mantas Katleris.
Dėl reklamos su Jėzaus atvaizdu – kreipimasis į Strasbūrą
Dar vienas nesenas atvejis – dizaineriui Robertui Kalinkinui skirta bauda už reklamą su Jėzaus atvaizdu. Dėl to žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio Roberto Kalinkino interesams, pateikė pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui dėl saviraiškos laisvės ribojimo jo drabužių kolekcijos reklaminės kampanijos metu 2012 metų rudenį.
Reklaminiuose plakatuose buvo pavaizduoti jaunuoliai, dėvintys R.Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.
2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų dydžio baudą.
Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, ši bausmė bei paradoksalus Reklamos įstatymo interpretavimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.
„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą. Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje nebuvo nė vieno vaizdo, kuris žemintų religiją, jos atstovus ar tikinčius asmenis, nė vienas šios kampanijos reklaminis šūkis ar kitos reklaminės priemonės nekurstė religinės neapykantos. Paprasčiausias faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame Lietuvos Respublikoje galiojančiame įstatyme – negali būti laikoma pažeidimu“, – teigė K.Liutkevičius.
Prieš spektaklį – maldos ir sąmyšis Seime
Italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ sukiršino Lietuvą. Jame panaudotas renesanso laikų tapytojo Antonello da Messinos paveikslas „Pasaulio Išganytojas“. Seno ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi ir, kai kurių nuomone, scenoje išniekinamas Dievo atvaizdas aistras kėlė visą mėnesį. Kunigai per pamokslus spektaklio kūrėjus gąsdino pragaru, bažnyčios hierarchai ragino spektaklį boikotuoti, kelios dešimtys parlamentarų pasmerkė pastatymą, nes jis esą įžeidžia krikščionis ir kursto religinę nesantaiką.
„Aš kreipiuosi į Europos barbarus: modernieji XXI amžiaus barbarai, šalin rankas nuo Jėzaus paveikslo“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Į Lietuvą atvykusiam režisieriui teko aiškintis, kodėl jo spektaklis – toks. Bet R. Castellucci teigė, kad jis ir norėjęs sužadinti žiūrovo kritinius gebėjimus. Pasak režisieriaus, apie meilę galima kalbėti pasitelkus ir pačius bjauriausius įvaizdžius, kaip protestuojančius papiktinę, ekskrementai.
„Negaliu suprasti, kodėl save vadinantys krikščionimis piktinasi dėl to, kad spektaklyje esama ekskrementų. Ar ekskrementai – ne dievo kūrinys. Ar Dievas nenorėjo, kad mes turėtume virškinamąjį traktą? Ar tai nėra Dievo planas? kodėl tai turėtų būti nutylėta? Tai realūs dalykai, esantys gyvenime. Kitas aspektas – Jėzaus portretai buvo kabinami ligoninėse, kur žmogaus kančios ir vargo apraiškos. Juk ne bankų fojė turi kabėti jo atvaizdai“, – kalbėjo R. Castellucci.
Nurimus aistroms, pasakytus aštrius žodžius kai kurie, kaip Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, bandė atsiimti. Bet jos balsas jau nuaidėjo tyruose.
