Tai kūrėjas, kuris imponuoja net ir muzikinio išsilavinimo neturintiesiems, mat jis pirmasis pradėjo naudoti populiariosios muzikos ritmus koncertinėje muzikoje, sykiu didelį dėmesį skyrė estradinių dainų bei kino muzikos kūrybai. Žinoma, kilniai vertinami jo kaip pedagogo nuopelnai – išugdė kelias kompozitorių ir muzikologų kartas. Eduardas Balsys – itin aktuali ir reikšminga pavardė, ypač šiųmetinėje muzikinėje padangėje, nes minime pastarojo gimimo šimtmetį.
Sukaktį aktyviai mini Lietuvos menininkų bendruomenė, rengdama E. Balsio kūrybos koncertus, konferencijas, kurių geografija driekiasi per įvairiausius Lietuvos miestus, taip pat jo kompozicijos įtraukiamos į festivalių repertuarus. Tačiau, bene vienas ryškiausių pagarbos ženklų iškiliam Lietuvos kompozitoriaus centurijos įamžinimui Fvstartavo I-asis Tarptautinis Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkursas (konkursą rengia Lietuvos muzikų sąjunga bei Viešoji įstaiga „Ars&Sonoris“, konkurso organizatorius, organizacinio komiteto pirmininkas, kompozitorius Gintaras Samsonas).
Žavūs konkurso organizacinio komiteto išsikelti tikslai – skatinti šiuolaikinės muzikos prieinamumą, jaunųjų kompozitorių kūrybą ir tarptautinį kūrėjų bendradarbiavimą. Išsikeltų tikslų įgyvendinimas išties realus, mat susidomėjimą konkursu parodė jaunieji kompozitoriai iš septyniolikos šalių: Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Egipto, Turkijos, Irano, Indijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Kolumbijos. Intereso banga perskrodė beveik visus žemynus, išskyrus Australiją, tad konkurso organizatoriams nuoširdžiai linkiu sekantį kartą sulaukti muzikinių žinių ir iš ten.
Patrauklus konkurso konfidencialumo aspektas. Štai pirmajam turui buvo pateiktos net 53-ys partitūros, dviejų amžiaus grupių kategorijose (jaunesniųjų – iki 20-ies metų bei pagrindinė – iki 35-erių). Todėl garbingai konkurso žiuri: pirmininkas - Ayal Adler (Izraelis), Atis Bankas (Kanada), Zita Bružaitė (Lietuva), Rolands Kronlaks (Latvija), Algirdas Martinaitis (Lietuva) nebuvo žinomi nei kūrinių autoriai nei šalys. Taigi žavu tai, jog komisija žinodama tik kūrinio pavadinimą ir autorių slapyvardžius, išvengė bet kokių galimų asmeninių simpatijų.
Žiuri narių darbštumo dėka (trukusio bemaž mėnesį) galiausiai buvo atrinkta 11-a kompozicijų į finalinį turą/koncertą: 3-ys jaunesniųjų grupėje ir 8-ios pagrindinėje. Tad, lapkričio 23-osios vakarą, Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko finalinio konkurso turo kūrinių perklausa.
Pirmiausiai į akis kliuvo minimalus konkurso klausytojų kiekis. Vieną vertus, minėtąjį reiškinį galėtumėme teisinti tuo, jog tarptautinis E. Balsio jaunųjų kompozitorių konkursas vyko pirmą kartą ir galbūt ne visus pasiekė ši žinia (nors reklamos būta tikrai pakankamai). Kitą vertus, galvoje šmėžavo mintis: „O kur tą šeštadienio vakarą klaidžiojo Lietuvos jaunieji kompozitoriai? Ypač tie, kurie studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, muzikos kompoziciją ir yra pasiruošę savo gyvenimą susieti su šia specialybe.“ Konkurso finalas buvo puiki, tačiau daugumos jaunųjų Lietuvos kūrėjų praleista galimybė išgirsti, kokią muziką kuria jų bendraamžiai iš svetur bei semtis patirties ir inspiracijų savoms kūrybinėms intencijoms.
Konkurso finalas truko apie tris valandas. Gal kiek ilgoka laiko atkarpa vienam vakarui, juoba skambant 21-o amžiaus muzikai, kurią, kaip žinia – ne visada lengva klausyti. Tačiau šioje vietoje tariu didžiulį ačiū muzikologei Rasai Murauskaitei, kuri būdama konkurso vedėjos amplua, klausytojų budrumą palaikė trumpais, bet simpatiškais kūrinių pristatymais.
Muzikinė ir pirmoji vakaro dalis pradėta jaunesniųjų dalyvių grupe. Skambėjo Zechen Ren (Kinija) kūriniu „Terra-cotta warriors“ styginių kvartetui (atl. Art Vio). Pasak kūrinio autoriaus, tai kompozicija apie namų ilgesį ir džiaugsmą galiausiai sutikus artimuosius. „Terra-cotta warriors“ atitiko kūrinio idėją, mat skambėjo itin pakilios nuotaikos amplitudėje. O charizmatiškas styginių kvarteto Art Vio atlikimas dar stipriau pagrindė Z. Ren muzikinį užmanymą.
Sekanti – Guohao Li (Kinija) kompozicija „Abyss“ smuikui, violončelei ir fortepijonui (atl. smuikininkė Ingrida Rupaitė, violončelininkas Domas Jakštas, pianistė Indrė Baikštytė). Dar atlikėjams nepradėjus groti, iškart buvo galima suprasti, jog kūrinys – ne iš lengvųjų. Mat pastarieji ruošėsi ausines, pro kurias girdimi paruošto metronomo dūžiai. Pasak pianistės, E. Balsio anūkės Indrės Baikštytės, tokia priemonė itin palengvina įvairiomis ritmikomis bei skirtingais metrais perkrauto kūrinio atlikimą ir suteikia galimybę labiau susitelkti į muzikos meninę raišką. Jaunasis kompozitorius G. Li kūrinyje „Abyss“ siekė perteikti žmogaus patiriamą šoko būseną, kurios metu jis skendi aklinoje emocinėje tamsoje. Išklausius kompozicijos susidarė įspūdis, jog autorius tik mėgino įsivaizduoti kaip šoko metu jaučiasi žmogus. Taigi, idėja kūrinyje skambėjo dirbtinai ir neįtikino. Mano nuomone, norint leistis į žmogaus psichologinius klodus ir išreikšti juos muzikoje – reikia būti pačiam patyrusiam atitinkamą emocinį kartėlį.
Jaunesniųjų dalyvių grupė vainikuota itin smagiu Marek Cimbál (Čekija) kūriniu „Styginių kvartetas in G“ (atl. Art Vio). Tas smagumas ne šiaip sau – juk čekai laikomi viena linksmiausių tautų pasaulyje. Prie tokios optimistinės kūrinio nuotaikos, autorius atitinkamai ir taikliai panaudojo 20-ojo amžiaus folkloristų darbų citatas. Pridursiu, jog skambant kūriniui džiugu buvo stebėti atlikėjų veidus, kuriuos puošė šypsena.
Po trijų nuskambėjusių kompozicijų konkursą tęsė pagrindinės grupės muzikos kūrinių garsai. Pradėjome Ihar Komar (Baltarusija) kūriniu „Home“ styginių kvartetui (atl. Art Vio). Kompozicijos pavadinimas aiškiai atitiko muzikinę idėją, kurioje autorius „pasakoja“ apie savo gimtinę ir kvestionuotiną aplinkosaugos veiklą, dėl kurios kenčia jo šalis. Buvo gana sudėtinga klausytis šios muzikos, nes negalėjau aiškiai suvokti, ar autorius mėgino perteikti savas emocijas dėl tam tikrų visuomenės veiksmų, ar konkrečių objektų padarinius.
Kitas skambėjęs kūrinys – visiškas ispanų dailininko, siurrealisto Salvadoro Dali muzikinis paveikslas. Yi-Ning Lo (Taivanas, rez. JAV) kompozicija „High Heels on the Clock Face“ smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (smuikininkė I. Rupaitė, altininkas Tomas Petrikis, violončelininkas D. Jakštas, pianistė I. Baikštytė). Nors autorė rašė kūrinį įkvėpta S. Dali paveikslo „The persistence of memory“, tačiau ganėtinai grėsmingi muzikos garsai priminė ir pačią dailininko asmenybę: ekscentriškas, maištingas, ambicingas. Taigi, idėja perteikta labai vykusiai.
Xiaolin Pan (Kinija) kompozicija „Mountain and valleys“ styginių kvartetui (atl. Art Vio). Muzika šiek tiek priminė baltaruso Ihar Komar kūrinį „Home“, mat pasigedau aiškaus idėjinio koncepto. Tai galėtumėme sulyginti su kosmine rimtimi, kurioje viskas lyg ir aiškiai struktūruota, bet drauge „keliauja“ ir nesuvokiami begalybės dėsniai.
Antrojoje konkurso dalyje dienos šviesą išvydo dar penki kūriniai. XY Mike Zhou (Kinija, rez. JAV) – „All The Small Things“ medinių pučiamųjų kvintetui (atl. Kristupo kvintetas). Pasak autorės, kūrinyje buvo stengiamasi išfiltruoti dar paauglystėje patirtas funk, pop, rock stilių įtakas. Išties, kompozicijoje įtaka buvo jaučiama, tačiau gal kiek per stipriai įsprausta į klasikinius rėmus. Taip pat ypač trūko atlikėjų charizmos, kuri tikrai būtų prisidėjusi prie aukštesnės kompozicinės kokybės.
Vėlyvas vakaras, bažnyčia ir siaubo elementai – ne itin daug drąsos suteikiantys momentai. Minėtuosius siaubo elementus pateikė kompozitorius June Young Kim (P. Korėja, rez. JAV) su kūriniu „A Sigh Into Thin Air“ styginių kvartetui (atl. Art Vio). Panašu, jog autorius praleido nemažai laiko žiūrėdamas siaubo žanro filmus, kurių konceptas buvo aiškiai girdimas muzikoje. O ir klausant baimės perkrautų sąskambių – nekilo keblumų įsivaizduoti tam tikras siaubo filmams būdingas scenas.
„Does He Look Like A Bitch“ 7-iems instrumentams – bene pats ekscentriškiausias pavadinimas iš visų konkurso kūrinių. Jo autorius Hyeokjae Kim (P. Korėja, rez. Austrijoje), kūrinį atliko smuikininkė I. Rupaitė, altininkas T. Petrikis, violončelininkas D. Jakštas, trimitininkai Dovas Lietuvninkas ir Augustinas Malikėnas, trombonininkas Valentas Marozas bei pianistė I. Baikštytė; dirigavo maestro Robertas Šervenikas. Nesinorėtų stipriai gilintis į seniausios profesijos kontekstus ir potekstes, bet kūrinyje perteikiamo veiksmo žinutė aiški: įvairūs rūšių oro pūtimai per varinius vamzdžius, traškesiai...
Konkurso finalas padvelkė ir Artimųjų Rytų kvapu. Tai Hamidreza Golestani Sani (Iranas) kompozicija „The Angel Of Darkness“ styginių orkestrui (atl. Lietuvos kamerinis orkestras; dir. R. Šervenikas). Kūrinys persmelktas Artimųjų Rytų dvasia, sąskambiais, jautrumu, kuris palietė klausytojų širdis. Tą sprendžiau iš ypatingos publikos rimties, kurios nebuvo tokios stiprios prieš tai skambėjusių kūrinių metu. Nuskambėjus „The Angel Of Darkness“ man buvo aišku, jog kūrinys tikrai pelnys prizinę vietą.
Konkurso finalą karūnavo Premysław Scheller (Lenkija) savo kompozicija „The Little Match Girl“ styginių orkestrui (atl. Lietuvos kamerinis orkestras; dir. R. Šervenikas). Išgirdus šį kūrinį galvoje šmėstelėjo tik vienas žodis – sumaištis. Greičiausiai šioje vietoje sužaidė intuicija, apie kurią papasakosiu netrukus. Bet prieš tai norėčiau įvardyti Tarptautinio E. Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso prizininkus.
Jaunesniųjų grupė: 1-oji vieta Marek Cimbal (Čekija) „String Quartet in G“; 2-oji – Guohao Li (Kinija) „Abyss“; 3-oji – Zechen Ren (Kinija) „Terra-cotta warriors“.
Pagrindinė grupė: 1-oji vieta – neskirta; 2-oji – Hamidreza Golestani Sani (Iranas) „The Angel of darkness“; ir dvi 3-iosios vietos Yi-Ning Lo (Taivanas) „High Heels on the Clock Face“ bei Hyeokjae Kim (P. Korėja) „Does He Look Like A Bitch“.
Diplomais apdovanoti Ihar Komar (Baltarusija) „Home“; Xiaolion Pan (Kinija) „Mountain and valleys“; XY Mike Zhou (Kinija) „All The Small Things“ bei June Young Kim (P. Korėja) „A Sigh Into Thin Air“.
Jaunesniųjų grupės laureatai apdovanoti konkurso jaunesniųjų grupės laureatų diplomais ir dovanomis. Pagrindinės grupės prizininkams skirtos 2000 eurų (1-oji vieta); 1000 eurų (2-oji vieta); 500 eurų (3-oji vieta).
Bet kaip jau minėta anksčiau, pagrindinėje grupėje pirmoji vieta nebuvo skirta. Ir čia norėčiau grįžti prie žodžio „sumaištis“, kuris šmėstelėjo klausant Premysław Scheller (Lenkija) kompozicijos „The Little Match Girl“ styginių orkestrui. Išties, pirmoji premija buvo skirta būtent šiam autoriui ir jo kūriniui. Tačiau kelios dienos po apdovanojimų ceremonijos, konkurso organizacinis komitetas iš užsienio gavo laišką, jog kūrinys buvo atliktas festivalyje Katovicuose (Lenkija), šių metų kovo mėnesį. Pagal konkurso nuostatas konkurse turi būti pateikiami tik nauji, originalūs, niekur neatlikti ir nepublikuoti muzikiniai kūriniai. Taigi, autorius iš Lenkijos pažeidė taisykles ir neteko pirmosios premijos. Šiame incidente įžvelgčiau dvi pozicijas. Pirmoji – konkurso dalyvio nesąžiningumas arba neįsiskaitymas į konkurso taisykles; antroji – spraga konkurso komisijos darbe, nes tai buvo jų pareiga patikrinti, ar pateikti kūriniai nėra niekur skambėję.
Kaip ir įprasta, pirmieji kartai bet kokioje srityje retai praeina be nesklandumų. Ir tai visiškai normalu. Tad labai noriu pasveikinti visą konkurso organizacinį komitetą su šia gražia iniciatyva ir jos įgyvendinimu. Viliuosi ir nuoširdžiai linkiu, jog konkursas dar daugelį metų tęs pradėtą darbą ir renginys taps tradicija.