„Garsūs vardai – žinomas pjesės autorius, kultinis jo kūrinys, autoritetingas režisierius, aktorius „žvaigždė“ – ar taiklus spektaklio plakatas daugeliu atveju yra svarbiausi pirminio spektaklio populiarumo katalizatoriai. Tačiau net ir garsiausių aktorių trupė negarantuos spektaklio sėkmės, jei po premjeros jis nesulauks žiūrovų įvertinimo ar dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, netinkamos kainodaros ar nuo nūdienos tendencijų atsilikusio bilietų įsigijimo mechanizmo – bus prieinamas tik daliai auditorijos“, - sako Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) direktoriaus pavaduotoja Ieva Skaržinskaitė.
Pirmaujanti Lietuvos bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“, bendradarbiaujanti su daugiau nei 20 Lietuvos teatrų, skaičiuoja, kad 2011 m. į teatro renginius buvo parduota daugiau nei 140 tūkstančių bilietų – 15 proc. daugiau nei 2010 m.
„Pernai pradėjome bendradarbiauti su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Gyčio Ivanausko teatru, platinome bilietus į „Cirque du Soleil“ spektaklį „Saltimbanco“, tad parduotų bilietų skaičius natūraliai išaugo. Lyginant su 2010 m. didėjo ir vidutinė teatro bilietų kaina, kuri pernai siekė 50 litų, tačiau šį augimą lėmė brangesni bilietai į „Cirque du Soleil“ pasirodymus. Atmetus juos, vidutinė bilieto kaina į Lietuvos teatrų spektaklius išlieka ta pati – apie 34 litus“, - sako „Tiketos“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis.
Pasak bilietų platinimo bendrovės vadovo, konkurencija dėl žiūrovų tarp teatrų pastaraisiais metais ženkliai išaugo. „Daugėja komercinių teatrų, didėja sezono premjerų skaičius. Žiūrovams tai reiškia didesnį pasirinkimą, teatrams – sudėtingesnes rinkos sąlygas. Šiandien jau nebeužtenka tik sukurti puikų spektaklį: reikia dar ir išsiskirti bendrame fone, pasiekti savo žiūrovą, sudominti jį“, - pastebi A. Žiauberis.
Daugėja premjerinių spektaklių
Pasak teatralų, laisvalaikio ir kultūros paslaugų rinkoje šiandien jiems tenka konkuruoti su „greitojo vartojimo“ paslaugomis – kinu, klubais, populiarios muzikos koncertais, todėl teatrai taip pat turi taikytis prie greitėjančio gyvenimo tempo.
„Šiame sezone pristatėme 3 premjeras – mums tai yra labai daug, nes anksčiau per sezoną statydavome 1-2 naujus spektaklius“, - sako šokių teatro įkūrėjas ir vadovas Gytis Ivanauskas.
Tiek pat premjerų šį sezoną planuoja ir Oskaro Koršunovo teatras (OKT). „Keičiasi teatrinė kryptis – atsirado poreikis iš didelių salių vėl grįžti į mažas, jaukias, kamerines erdves. Mažesnio formato darbai reikalauja mažesnių sąnaudų, todėl per metu galime žiūrovams pristatyti daugiau premjerų“, - sako tetaro vadybininkė Simona Žeimytė.
LNDT šį sezoną jau pristatė devynias premjeras, tarp jų didelio visuomenės dėmesio sulaukusius sezono „hitus“ – Jono Vaitkaus „Visuomenės priešą“ ir „Fundamentalistus“, O. Koršunovo „Išvarymą“, Yannos Ross „Chaosą“, Valentino Masalskio spektaklį vaikams „Grybų karas“. LNDT sezoną užbaigs koprodukcija su teatru „Meno fortas“ – Eimunto Nekrošiaus statomu spektakliu „Dieviškoji komedija“.
„Šį sezoną teatras pristatė ne atskiras premjeras, bet kompleksišką, tikslingai suplanuotą programą – tiek turinio, tiek formos prasme. Pirmą kartą teatras iš anksto išsamiai ir intriguojančiai žiūrovus supažindino su būsimu sezonu“, - sako I. Skaržinskaitė.
Sėkmę lemia ir vardai, ir tradicijos
Žinomų režisierių vardai, teatro vizija bei ištikimų žiūrovų ratas – šios priežastys, pasak teatralų, didžiąja dalimi lemia, ar spektaklis bus populiarus.
„Vertindami spektaklių bilietų pardavimus matome, kad dažniausiai žiūrovai renkasi juos pagal režisierių pavardes. E. Nekrošius, J. Vaitkus, O. Koršunovas suvokiami kaip tam tikros kokybės garantas, todėl jų spektakliai, ypač premjeros sulaukia išskirtinio dėmesio“, - pastebi „Tiketos“ vadovas A. Žiauberis.
Pasak jo, savą žiūrovų ratą išlaiko ir seniai repertuare esantys spektakliai. Pavyzdžiui, į Kauno valstybinio dramos teatro spektaklius „Amerika pirtyje“ bei „Palata“ pernai buvo išpirkti visi bilietai į visus rodymus.
„Šia prasme esame unikalūs, nes OKT nuo seno yra užsitarnavęs teatro, kuriančio savo viziją, vardą. Oskaras Koršunovas žiūrovui dažnai arba patinka, arba ne. Tad greičiau žiūrovas randa kelią pas mus nei atvirkščiai“, - pastebi OKT vadybininkė S. Žeimytė.
Žiūrovams - abonementai ir popietiniai seansai
Siekdami į sales pritraukti daugiau žiūrovų, teatrai ieško ir naujų kainodaros, bilietų platinimo sprendimų. „Teatras pirmiausia turi būti kaip galima lengviau prieinamas kuo didesniam žiūrovų ratui. Laikai, kai žmonės per naktis galėjo stovėti prie kasų, kad gautų bilietą, yra tolima praeitis. Šiandien reikia ieškoti naujų sprendimų“, - sako „Tiketos“ vadovas A. Žiauberis.
Prieš sezoną pirmaujanti Lietuvos bilietų platinimo bendrovė pradėjo bendradarbiauti su LNDT. „Šiuo metu daugiau nei 30 procentų bilietų parduodame internetu – tokios galimybės anksčiau šis teatras neturėjo“, - teigė I. Skaržinskaitė.
Nacionaliniame dramos teatre taip pat buvo sukurta abonementų sistema, leidžianti pusmečiui „įsigyti“ vietą salėje. „Šis sprendimas pasiteisino – žiūrovai įvertino jos ekonominį naudingumą, tad apie 10 proc. vietų salėje šiandien tenka abonementų turėtojams“, - sako A. Žiauberis.
LNDT pakoregavo ir bilietų kainodarą. „Manome, jog premjerinių spektaklių bilietai gali būti brangesni, tačiau repertuarinių turi išlikti prieinami ir mažiau finansiškai pajėgiems vartotojams. Didelis dėmesys formuojant kainodarą skirtas socialinėms grupėms, nes manome, jog nacionalinio teatro statusas ir misija įpareigoja sudaryti galimybes teatre lankytis senjorams, studentijai ir moksleiviams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms“, - sako I. Skaržinskaitė.
Nacionaliniame dramos teatre šį sezoną taip pat buvo suformuota popietės spektaklių programa, kai dienos metu už patrauklią kainą galima įsigyti bilietus į populiarius repertuarinius spektaklius. „Popietės seansų tradicija Lietuvos teatruose buvo užmiršta, o ji pasirodė esanti labai reikalinga – spektaklius tuo metu lanko jaunimas, senjorai, atostogaujantieji ar mažus vaikus auginantys tėvai“, - sako I. Skaržinskaitė.