Parodos kuratorė Lena Chvičija sako, kad autoriai jau prieš metus gavo užduotį papasakoti savo istoriją ar istorijas, laikydamiesi šio nedidelio ir visiems vienodo formato.
„Kartą lėktuvu vykstant į parodą mano draugės menininkės darbus, vežtus lagamine, oro uosto patikra praleido, o manuosius, kuriuos nešiausi rankose, sulaikė. Tuomet ir gimė idėja suorganizuoti grupinę parodą ir pasimatyti su kolegomis menininkais, kurie patys galėtų atsivežti darbus, telpančius lagamine ar kuprinėje, – pasakoja ji. – Vėliau ši paroda keliaus kažkur toliau, prijungiant vis naujus autorius; dėl darbų formato ji bus nesudėtingai transportuojama ir „importuojama“ į skirtingas erdves.“
Savo šalyje žinomi ir vertinami autoriai yra visiškai laisvi kūrybos technikos atžvilgiu, todėl parodoje lankytojai pamatys skirtingų medijų ir braižo menininkus.
„Ši paroda yra vasariška ir labai laisva. Norėjosi, kad autoriai išlaikytų savo veidą, todėl jie nėra pririšti prie konkrečios technikos. Tikslas buvo surinkti kuo margesnę kompaniją – nuo tapytojų iki grafikų, aprėpti skirtingą stilistiką – nuo abstrakcijos iki hiperrealizmo, papasakoti kuo įvairesnes ir asmeniškas istorijas. Tik mažas formatas daugumai yra savotiškas iššūkis, nes jis nėra įprastas jų kūryboje“, – sako L. Chvičija.
Parodoje dalyvauja: Marianna Abramova (Ukraina), Jurga Augustaitytė (Lietuva), Alexandra Baciu (Rumunija), Irma Balakauskaitė (Lietuva), Aliaksandr Baldakou (Baltarusija), Anastasia Bereza (Rusija/Lietuva), Lena Chvičija (Lietuva), Ervin Ćatović (Serbija) Aistė Gabrielė Černiūtė (Lietuva), Katarina Djordjevic (Serbija), Maxim Dranitsin (Rusija/Lietuva), Oleg Eldeukov (Rusija/Lietuva), Sergey Grinevich (Baltarusija), Dmitro Hunc (Ukraina), Juri Jakovenko (Baltarusija), Aron Kravits (Izraelis), Ewa Miazek (Lenkija), Ester Milentijevic (Serbija), Liviu Nedelcu (Rumunija), Peko Nikčević (Serbija), Iwona Ostrowska (Lenkija), Ewa Osińska Rozpędek (Lenkija), Danielius Rusys (Lietuva), Valentina Shoba (Baltarusija), Marek Sobczak (Lenkija), Jurga Šarapova (Lietuva), Anna Alicja Trochim (Lenkija), Diana Tudose (Rumunija), Daniela Virlan (Rumunija), Suzana Vučković (Serbija).
Autorė Diana Tudose iš Rumunijos pasakoja, kad parodos tema – lokalios istorijos – buvo viliojanti, nes ji, atrodytų, priartina prie atminties funkcijos – iššaukti praeitį ir suteikti jai prasmę dabartyje, tačiau taip pat apriboja išraišką iki vos keturių drobių.
Menininkė Ewa Miazek iš Lenkijos būtent ir atsigręžia į praeitį – į vaikystę. Jos darbai, pristatomi parodoje, yra įrašas vaikystės prisiminimų, įvykių iš tuometinio autorės kiemo Grochowska gatvėje Varšuvoje. Pasakodama savo istorijas ji stengėsi išlaikyti vietos topografiją, o darbus pavadino iš prisiminimų išnyrančių žmonių vardais ar kasdieniškais vaikų užsiėmimais, kurie atliepia žiūrovo vaikystės patirtis ir sustiprina jo santykį su kūriniais.
Tuo tarpu menininkė iš Vilniaus Jurga Šarapova sako, kad jos piešiniai atsiranda taip, tarsi jie patys save pieštų, ir veikėjai juose reiškiasi tokie savavališki, jog atrodo, kad jie yra tikrieji autoriai. „Moteris žaliais plaukais“ savo darbuose atskleidžia mūsų paprasto kasdieninio gyvenimo siurrealumą – tai tarsi „suspendavimo“ metodas iš Hičkoko filmų, o bedugnė yra čia šalia. Nerimas ir laukimas slogučio pabaigos, pabudimo...“ – pasakoja autorė.
Autorė Ewa Osińska Rozpędek iš Lenkijos tarsi atliepia šiandieninius įvykius, užėmusius kvapą visam pasauliui – karą Ukrainoje. Nors darbus autorė sukūrė prieš vasario 24 dieną, ji jau tada juose norėjo parodyti šiuolaikinio pasaulio beprotybę, kurią kuriame patys, ir virš mūsų tvyrančią grėsmę.
Tuo tarpu Marianna Abramova iš Ukrainos savo darbų serija „Ukraina – 2022 – Horizontai” tiesiogiai paliečia naująją realybę Ukrainoje. „Vasario 24 dieną mūsų šalies kardiograma pradėjo matuoti amžinai pasikeitusio laiko ir erdvės signalus. Realybės transformacijos simbolis naujomis aplinkybėmis man buvo horizonto linija, kuri per kelias sekundes prarado linijiškumą, lėtas judėjimas nuo taško iki taško tapo chaotišku pulsavimu, fragmentiškomis baimės ir skausmo kreivėmis. Vis dėlto, nepaisant užtvindyto horizonto, akis kiekvieną saulės akimirką ieško dekoduojančių vilties ir gyvenimo simbolių“, – sako ji.
Menininkas Olegas Eldeukovas iš Rusijos, turintis šaknų čia, Lietuvoje, savo darbuose kalba apie būtinybę imtis sąmoningų veiksmų savo gyvenime, apie asmeninę atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. „Pasinerdamas į miegą, į užmarštį, toldamas nuo realybės žmogus iš tikrųjų atiduoda savo dabartį ir ateitį į kitų rankas, paklūsta kažkieno valiai. Ir šios rankos gali kurti ne tik gėrį, kažkieno valia jos gali tapti skausmo ir blogio šaltiniu jūsų vardu...“ – sako jis.
Autorės Katarinos Djordjevic iš Serbijos piešinių ciklas, įkvėptas Randy Newmano eilėraščio „Aš žiūriu į upę, bet galvoju apie jūrą“, tyrinėja ryšius su tyla ir judėjimu. „Nepaisant to, kad fiziškai esi viename taške, tai neapriboja galimybės tavo mintims laisvai tekėti įsivaizduojamos upės srautais. „Mūsų gyvenimas primena upę, jos tekėjimą per kaskadas, kurios pastaprina greitį, krioklius, kur upė šoka į žemumas, ir vis dėlto tai sustiprina jos kelią per slėnius, kaimus, miestus ir jų kanalus, kurie nukreipia upę link jos susiliejimo su jūra“. Buvimas kažko didesnio dalimi įveikia vietinės istorijos linijas; tai ciklas – tekėjimo, susiliejimo, išnykimo ir atsirandimo vėl“, – pasakoja menininkė.
Autorius Aliaksandras Baldakou iš Baltarusijos paruošė darbų seriją „Smėlio žmogaus pasakos“. Tai nuoroda į garsų folkloro personažą ir su juo susijusias istorijas. „Siužetai nepririšti prie laikotarpių ar konkrečių įvykių, tai galime vadinti būsenomis ir vizijomis šalia svajonės ribos. Darbo technikoje smėlis buvo naudojamas kaip faktūra ir jungiamasis elementas. Vaizdai atsiranda, transformuojasi ir vėl byra“, – pasakoja jis.
Menininkas iš Izraelio Aronas Kravitsas savo darbuose atskleidžia savo paties istoriją ir santykį su kūryba. Autorius pasakoja, kad jį visuomet labai traukė galimybė gyventi kūryboje, kitokį nei standartinis gyvenimą. „Vaikystėje patekau į dailininko studiją, kur įkvėpiau mane pakerėjusio aliejinių dažų kvapo. Fizinės ir metafizinės laisvės bei nelaisvės problema mane visada žavėjo ir kartu glumino. Koks jų ryšys? Ar tai nenugalima? Mano kūryba – tai bandymas vizualizuoti ir atsakyti į šiuos klausimus. Kūrybinio judėjimo procese aktyviai keičiasi menininkas ir pats jį supantis gyvenimas. Tai turi įtakos jausmams ir meninių technikų bei medžiagų pasirinkimui. Anksčiau daugiau dirbau tekstūrinio koliažo ir aliejaus technikomis. Pastaruoju metu man labiau patinka rašaliniai markeriai ir akrilas. Žinau, kad mane supantis pasaulis tėra mano siūbuojanti realybė. Tačiau kaip menininkui man įdomu ir toliau žaisti šį žaidimą, vadinamą gyvenimu“, – sako jis.
Paroda vyks iki liepos 30 d.
Parodos lankymas nemokamas.
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Darbo laikas: II-V 13.00-19.00, VI 12.00-18.00