„Klausimą dėl Škirpos atidėjome rytdienai, šiandien jau nebespėjome. Labai sudėtingi klausimai reikalavę daug diskusijų ir mūsų galvos jau pradėjo nebeveikti“, – pasibaigus komisijos posėdžiui Eltai teigė V. Karčiauskas.
Komisiją K. Škirpos klausimą yra nagrinėjusi ir anksčiau. Tiesa, tuomet išvada laiku priimta nebuvo. Anot V. Karčiausko, tam sutrukdė jo atleidimas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo patarėjo pareigų.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį paaiškėjo, kad V. Karčiauskas jau antrą kartą bus atleidžiamas iš pareigų. Todėl, komisijos pirmininkas svarsto, ar tai nėra siekis ir vėl stabdyti nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko klausimo svarstymą.
„Vėlesnis komisijos darbas gali komplikuotis, kaip tai atsitiko pirmojo darbo sutarties nutraukimo atveju – laiku nebuvo išnagrinėtas Vilniaus miesto mero prašymas dėl atminimo lentos K. Škirpai. Bet suprantu, kad toks ir yra jūsų tikslas – pristabdyti arba sustabdyti desovietizacijos procesą, nes asmeninių tarpusavio problemų mes neturime arba aš jų nežinau“, – rašoma V. Karčiausko kreipimesi LGGRTC vadovui Arūnui Bubniui.
S. Nėries paminklą sostinėje rekomenduoja perkelti į muziejų
Pasak jo, ideologiniams tikslams priskirtas ir Vilniuje esantis poetės Salomėjos Nėries paminklas.
„Bent čia tikėjausi išsaugoti. Man S. Nėries poezija labai patinka. Visgi, nežiūrint į literatūros mokslininkų nuomones, kad Vilnius jai buvo labai svarbus, nusprendėme, kad poetė sąsajų su Vilniumi visai neturėjo ir šis paminklas yra ideologinis. Įvertinus jo meninę vertę jis turėtų būti perkeltas į muziejų“, – akcentavo V. Karčiauskas.
Nori pašalinti sovietų karių paminklus Šiauliuose ir Merkinėje
Komisijos pirmininkas akcentavo, kad posėdžiui numatytą laiką išnaudojo diskusijoms dėl kitų klausimų. Vienas jų – kreipimaisi dėl sovietų karių paminklo Šiauliuose ir Merkinėje.
„Priėmėme sprendimus, kad tos karių palaidojimo vietos, įrengtos grynai ideologiniais tikslais, rodo Rusijoje propaguojamą karo naratyvą. Tai yra ideologiniai, mums svetimi objektai. Tos laidojimo vietos pažeidžia įstatymo reikalavimus, mes pasiūlėme jas pertvarkyti vadovaujantis Ženevos konvencijos principais“, – tikino V. Karčiauskas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Vilniaus Istorinės atminties komisija yra kreipusis į LGGRTC dėl K. Škirpos vertinimo, tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.