Sandra Brown – viena žinomiausių pasaulyje detektyvų-trilerių autorė. V. Maksvytė pristatė dvi jos knygas, „Aklas tigras“ ir „Šalčio faktorius“.
„Pirmoji, „Aklas tigras“, – puiki istorija, nukelianti mus į XX amžiaus pradžią, Jungtines Valstijas, Teksasą. Į gimtąsias vietas grįžtantis vyrukas, turintis neblogą karinę patirtį, traukinyje, kuriame keliauja zuikiu, susiduria su keliais nelabai gerai jo atžvilgiu nusiteikusiais kitais vyrukais. Jis iššoka iš to traukinio, patenka į svetimą, jam visiškai nepažįstamą miestelį, kuriame tuo metu dingsta moteris. Aišku, nepažįstamasis yra apkaltinamas, na, ir čia viskas prasideda“, – intrigavo ji.
„Tai yra sauso įstatymo laikas, kai negalima gaminti alkoholio, negalima jo pardavinėti, bet juodoji rinka egzistuoja ir klesti. Čia ir kaubojai, ir žirgų prajodinėtojai, ir susitepę, korumpuoti pareigūnai, policija, miestelio meras – tokia visa košė. Na, ir pyragų kepimas. „Aklas tigras“ yra kavinės pavadinimas, nors žodis kavinė čia net ne visai tinka – vietos, kurioje pardavinėjama nelegaliai išvaryta degtinėlė. Tai iki paskutinio puslapio įtraukianti knyga tiems, kas nori nukeliauti į tuos laukinius vakarus, praleisti gerą vakarą su Sandra Brown“, – kalbėjo V. Maksvytė.
Antroji, „Šalčio faktorius“ – jau lietuvių skaitytojams žinoma knyga, atnaujintas leidimas.
„Ne mažiau įtempta istorija apie serijinį žudiką, kuris šalia savo aukų palieka mėlyną kaspiną“, – sakė literatūros ekspertė.
Italas Marco de Franchi – lietuvių skaitytojams dar nežinomas autorius. V. Maksvytė prisipažino jo knygą „Pasmerkti gyvi“ perskaičiusi su didžiuliu malonumu.
„Autorius pats daugybę metų yra dirbęs kriminalinėje policijoje, tyrėjas, turi didelę darbo patirtį, iš tikrųjų žino, kaip veikia policija, kaip veikia Italijos policija, ir tai labai jaučiasi. Kita vertus, tai yra ne tik profesinė patirtis, bet ir puikiai laikoma intriga, labai įdomiai sumąstytas kūrinys, taip pat apie serijinį žudiką, netgi grupuotę, kuri organizuoja nusikaltimus, turėdama labai aiškų tikslą, susijusį su pačiomis purviniausiomis, juodžiausiomis, slapčiausiomis žmogaus fantazijomis. Ir čia dar, nepasakosiu kaip, yra įsipynusi dailininko Karavadžo kūryba“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Tyrėja, detektyvė Valentina Mediči pradeda šią bylą tirti nuo to, kad vieną naktį randamas keliu bėgantis nuogas dvylikos metų berniukas, kuris pasakoja, kad pabėgo iš furgono, į kurį jį buvo pagrobęs vyras ilgais baltais plaukais. Ir tai, kas iš pradžių atrodo kaip vaiko fantazijos, po truputį pradeda atrodyti kaip labai siaubinga, tikrai tokia kraujais nutaškyta realybė. Tai visiems istorijos, istorinių knygų, detektyvų-trilerių, ir meno gerbėjams, nes čia yra ta meno linija, tad turėtų labai patikti“, – kalbėjo ji.
Detektyvų karalienės iš JAV, Mary Higgins Clark, jau nebėra tarp gyvųjų. Lietuvių kalba yra išleista be galo daug jos kūrinių, autorė turi didelį būrį savo gerbėjų, tad „Alma littera“ leidžia jos anksčiau parašytas knygas, kurios dar nebuvo išleistos.
„Knygoje „Tuščias lopšys“ susiduriame su medikais – gal ne korumpuotais, bet tais, kurie turi ambicijų užkariauti pasaulį ir vykdo nelegalius eksperimentus. Mes čia kalbame apie nėštumus, gimdymus, abortus, gydytojus, kurie leidžia sau daugiau negu jiems leidžia įstatymas. Na, ir žmogžudystės, kurios pasirodo šitame lauke. Knygos pradžia tokia, kad prokurorė Keitė Demajo pakliūva į eismo avariją ir naktį pabudusi ligoninėje pastebi, kad į bagažinę yra dedamas moters kūnas. Kadangi jai buvo duota stiprių migdomųjų, ji nėra tikra, ar čia jos fantazija, kažkokio košmaro dalis, ar ji iš tikrųjų matė nusikaltimo dalį. Tad po truputį prokurorė keliauja to plono siūliuko vedama, kol atkeliauja iki finalo“, – šypsojosi V. Maksvytė.
Razina detektyvų, istorinių knygų mėgėjams, ir tiems, kas domisi šiuolaikiniu kinu, šiuolaikiniais serialais – dvi vokiečių romanisto Volkerio Kutscherio knygos „Šlapia žuvis“ ir „Tyli mirtis“.
„Tarptautinis bestseleris tiek literatūros lauke, tiek kino lauke visiškai neseniai sukurtas ir rodytas serialas „Babilonas Berlynas“, kurį matėme ir Lietuvoje. Turime dvi pirmas dalis tyrimų, kuriuos vykdo detektyvas Gereonas Ratas. Jis gyvena tarpukario Berlyne, į kurį yra atkeliamas iš Kelno, kur šio jaunuolio karjera susiklostė nelabai kaip, tad jį pridengdamas ir saugodamas nuo skandalų tėvas pasirūpina, kad jį atkeltų į Berlyną. Taigi, tas jaunas provincijos detektyvas bando įsitvirtinti Berlyne, ir knygoje yra visas tas Berlyno istorinis sluoksnis, socialistų nacių susidūrimai, atsirandantis garsinis kinas, nebylusis kinas, prostitutės, kūrėjai, nelegalios grupuotės. Autorius, surinkęs labai daug duomenų apie to meto Berlyną, labai gerai perteikia istorinę atmosferą, autentika gali nesuabejoti“, – kalbėjo V. Maksvytė.
„Iš tikrųjų įtraukiančios istorijos. Pirma knyga „Šlapia žuvis“ pasakoja apie prostitucijos ir pornografijos verslus, o antra, „Tyli mirtis“, nukelia į kino pasaulį. Man labai patiko detektyvas Gereonas Ratas dėl to, kad jis nėra toks gerietis personažas – jis pats turi savo biografijoje tamsių dėmių, ir visai nuklysta kartais, tos linijos tarp gėrio ir blogio čia nėra labai aiškios. Tad visiems tiems, kurie mėgsta tokias knygas, kur tas pats veikėjas veikia keliose dalyse, serialus, tikrai turėtų patikti, nes perskaitai vieną knygą ir galvoji, kad noriu jau antros dalies, kaip jam čia klostysis tie meilės reikalai, ir ta adaptacija Berlyno policijoje, nes tikrai nėra taip paprasta jaunam policininkui iš provincijos įsitvirtinti toje Berlyno policijos grietinėlės terpėje“, – sakė V. Maksvytė.
