Naujas projektas „Teatras yra ir pastatas“ visuomenei pristato devynis teatro pastatus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Pasirinkta pasakojimo forma – virtuali multimedijinė ekskursija, leidžianti panirti į pastato erdves ir istoriją per originalius pastatų kuratorių rašytus tekstus, istorinius archyvus ir brėžinius, šiuolaikines fotografijas, specialiai projektui pieštą grafinį dizainą, projekto komandos kurtus video įrašus. Devynis virtualius pasivaikščiojimus po teatrus papildo trys autoriniai tekstai, plačiau analizuojantys teatrui skirtų pastatų istoriją pasaulyje, lietuvišką kontekstą ir erdvės santykį su spektaklio kūrimu.
„Pasirinkome devynis teatrus penkiuose miestuose, kurie yra svarbūs šiuolaikinio teatro gyvenimui bei atspindi visą pusantro šimto metų Lietuvos teatro pastatų architektūros istorijos. Teatras, scenos menai savyje apjungia daug skirtingų meno žanrų – teatrą, šokį, muziką, dailę, literatūrą. Projektu „Teatras yra ir pastatas“ norime sužadinti smalsumą pačioms erdvėms, kuriose tas „teatras“ įvyksta, parodyti teatro įsčias, užkulisius iš vidaus, papasakoti kaip, kada ir kodėl šie išskirtiniai pastatai miesto audinyje atsirado ir kaip jiems sekėsi integruotis į bendrą miesto identitetą“, – sako projekto vadovė Agnė Biliūnaitė.
„Kartu su XVIII a. viešųjų teatrų statybų banga pradėjo formuotis visuomenės elitui būdinga ėjimo į teatrą kultūra. Ją sudarė veiksmų visuma, apimanti pasiruošimą, vykimą į teatrą, įėjimą, kopimą laiptais, bendravimą, vaišinimąsi, ir tik tam tikra ritualo dalis buvo skirta pačiam teatriniam vyksmui scenoje. Natūralu, kad teatro architektūra atkartojo esminius šio proceso žingsnius, kurdama tam tinkamas erdves. XIX amžiaus pabaigoje tradicija pradėjo eižėti, įtaką tam darė tiek kardinali Bairoito teatro (1876 m.) koncepcija, tiek pats teatras, vis labiau tampantis masinio vartojimo kultūra. Vis dėlto iki šiandien teatrinis ritualas nėra užmirštas, o naujai interpretuotus jo elementus galima matyti ir moderniuose teatrų pastatuose“, – pasakoja projekto tekstinės dalies koordinatorius ir Vilniaus teatrų kuratorius Kostas Biliūnas.
„Tikriausiai nėra kito Lietuvos teatro, kuris būtų taip stipriai susijęs su miesto viešąja erdve, netgi padovanojęs jai pavadinimą kaip neoklasikinis, simetriškas 1857 m. sudegusio teatro vietoje iškilęs dabartinis Klaipėdos dramos teatro pastatas. Nuo jo, kaip seniausio Lietuvos teatro pastato ir pradedamos projekto „Teatras yra ir pastatas“ virtualiosios ekskursijos. Dabartinis Kauno Valstybinis muzikinis teatras – savyje daugybę sluoksnių talpinantis statinys, kuriame kūrėsi ne tik profesionalioji lietuviška drama, opera ir baletas, tačiau ir Lietuvos valstybė. Siauras pagrindinis Nacionalinio Kauno dramos teatro fasadas yra tai, kas liko iš kadaise čia buvusio namo, kuriame įrengtas pasažas vesdavo prie kieme buvusių įspūdingų kino teatro rūmų“, – pasakoja Kauno ir Klaipėdos teatro pastatų kuratorius Algimantas Grigas.
Panevėžio ir Šiaulių teatro pastatų kuratorė Lina Aleliūnaitė atskleidžia, kad dabartinio Valstybinio Šiaulių dramos teatro pastato istorija prasidėjo visai ne Šiauliuose, o tarpukario Kaune, pasirodo, Šiaulių teatras turi brolį dvynį. Tuo metu 1941 m. neseniai susikūrusiam Panevėžio dramos teatrui iš pradžių buvo paskirti Stanislovo Montvilos teatro rūmai – buvusios mielių ir spirito fabriko dirbtuvės.
Ir tai tik keletas sakinių iš spalvingos devynių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teatrų pastatų istorijos. „Nepaprastai džiaugiuosi puikia projekto komanda, kuri atrado, sukūrė, apmąstė ir perteikė daug dalykų, kurie iki šiol nebuvo taip lengvai prieinami plačiajai auditorijai. Vien ko vertos kiekvieno teatro pastatą pristatančios specialiai projektui pieštos grafinio dizaino ikonėlės, leidžiančios greičiau ir aiškiau susiorientuoti erdvėje (dizainerė Evelina Vasiliauskaitė), arba spalvingi video, kuriuos komanda filmavo ir gulėdami po scena, ir užsikabaroję palubėje virš scenos, ir dešimtą kartą važinėdami aukštyn-žemyn scenos liftu. Ačiū visiems teatrams, kad leido iššniukštinėti jų pastatus nuo kojų iki galvos“, – sako A. Biliūnaitė.
Pakeliauti po juos galima specialiame projekto puslapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
Projektą įgyvendino VšĮ Teatro informacijos centras, projekto partneris – VšĮ Architektūros fondas, projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.