Koncerte pasirodė ryškiausi Lietuvos atlikėjai, kurių didžioji dalis – nuo 2001 metų teikiamo „Auksinio disko“ apdovanojimo laureatai: kamerinis choras „Brevis“, pianistų Rūtos Richterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas, Sostinės vario kvintetas, Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, Šv. Kristoforo orkestras, vokalinis ansamblis „Jazz Island“, solistai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis ir kiti instrumentiniai ansambliai bei atlikėjai. Greta Lietuvos scenos grandų pasirodė ir jaunieji muzikos talentai.
Koncerto-maratono „startą“ paskelbė ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys dirigentas Juozas Domarkas. Vėliau žiūrovų ir klausytojų akys krypo į didįjį ekraną. Jame rodytas vaizdo siužetas, glaustai atpasakojantis Muzikų sąjungos ir „Didžiojo muzikų parado“ istoriją. Sostinės vario kvintetas atliko muzikos maratono simboliu tapusias fanfaras – kūrinį, parašytą kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio.
Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė į susirinkusiuosius kreipėsi prezidento Antano Smetonos žodžiais, pasakytais 1934 metais Valstybės teatre: „Teatras, koncertas, konservatorija sukurti ne šiaip sau. Jie sukurti tautai ugdyti, pirmučiausia gi tiems, kurie ruošiasi ją valdyti.“
Į Nacionalinės filharmonijos salę iš LRT televizijos atkeliavo grindys, didžiuliai ekranai. Sceną apšvietė speciali šviesos įranga, koncertą įamžino įmantri garso aparatūra. Filharmonijos vestibiulyje atidaryta laikina paroda, apžvelgianti įdomiausias „Didžiojo muzikų parado“ istorijos akimirkas.
Koncertą-maratoną papildė siužetiniai intarpai, priminę iškiliausius Lietuvos muzikų sąjungos ir „Muzikos barų“ veiklos momentus, muzikos patriarchus. Taip dėmesiu buvo pagerbtos ne tik scenoje esančios, bet ir kitos lietuvių muzikai nusipelniusios asmenybės. „Muzikų parade“ dalyvavo Biržų, Birštono, Klaipėdos, Kauno, Alytaus muzikos mokyklų ir kultūros centrų atstovai.
Šiemet „Didysis muzikų paradas“ atkreipė dėmesį į menininkų dinastijas – Armonų, Balsių, Novikų, Prudnikovų, Juozapaičių, Beinarių, Katilių, Žibikų, Žigaičių. „Lietuvoje mėginama sumenkinti dinastijų prasmę, jų atstovai neretai pašiepiami, nepelnytai kritikuojami. Tačiau būtent dinastija užtikrina, kad labai daug to, ką sunku suvokti, gauni su motinos pienu“, – kalbinta DELFI, sakė renginio sumanytoja A. Žigaitytė-Nekrošienė. Beje, „Didžiajam muzikų paradui“ vadovavo aktorius Andrius Bialobžeskis, kurio giminės dinastija prasideda nuo kultūros ministro Juozo Banaičio.
Šiuo metu Lietuvos muzikų sąjunga vienija per 300 narių. „Vyriausioji – 1922 metais gimusi mūsų operos primadona Regina Tumalevičiūtė, jauniausias sąjungos narys – Ugnius Pauliukonis, gimęs 1997 metais“, – sakė A. Žigaitytė-Nekrošienė.
Ryškiausia „Muzikos barų“ gyvavimo akimirka, pasak A. Žigaitytės-Nekrošienės, atėjo 2000-aisiais. Tada pirmą kartą su žurnalu pasirodė kompaktinė plokštelė. „Dėl jos buvo verta gimti ir gyventi“, – šypsodama teigė muzikė.
O viena Lietuvos muzikų sąjungos veiklos aukštikalnių A. Žigaitytė-Nekrošienė laiko Birštono vasaros menų akademijoje pradėtas rengti garso ir vaizdo instaliacijas – teatrą, kuris atsiranda „tarp natų“.
2016 metų „Auksinio disko“ laureatais tapo Lietuvos kariuomenės orkestras, operos dainininkas bosas Almas Švilpa, pianistas Lukas Geniušas ir kompozitorius, dirigentas Jaroslavas Cechanovičius.
„Didysis muzikų paradas“ atsisveikino visiems laikams. „Nebėra publikos, kuri norėtų mūsų muzikos klausytis dešimt valandų. Nors pradėjus maratoną 1997 metais jos buvo tiek, kad net patekome į Lietuvos rekordų knygą. Šiandien dėl publikos bręsta tikra katastrofa. Nes iš klausytojų ugdymo išjungiama labai svarbi grandis – mokykla“, – teigė A. Žigaitytė-Nekrošienė. Vis dėlto ateityje bus rengiama „Auksinio disko“ šventė, netruks kitokių koncertų.