Didžiausią savo karjeroje parodą atidariusi Laura Kaminskaitė: jei ne karantinas, šių sumanymų nebūtų atsiradę

Sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) personalinę parodą atidariusi menininkė Laura Kaminskaitė „Delfi“ papasakojo apie pasiruošimą šiam meno įvykiui – neįprastai įšsitęsusį dėl karantino, tapusį beprecedenčiu atveju. Dažniausiai, teigė ji, menininkas parodos instaliavimui ir visa ko sustygavimui turi daugiausiai savaitę arba dvi, o šis keturių mėnesių laikotarpis leido įgyvendinti ir naujus sumanymus, kurių parodoje šiaip nebūtų atsiradę.

Tačiau per šį laukimo laiką spėjo ir „akis atšipti“: kuo ypač džiaugtasi iš pradžių, dabar nebeatrodo taip efektingai, o viršytų lūkesčių pojūtis nebe toks stiprus. L. Kaminskaitė prisipažino dabar ypač laukianti savo žiūrovo – suvokė, kad jei asmeninė kūryba būtų tokia uždara, greičiausiai tektų palikti kūrybinį sektorių: „Bičiuliai, žmonės, kuriuos skirtingu laiku sutinki – įkvepia, įdeda savo indėlį. Per pokalbius pasitikrini kūrybinius dalykus.“

Pokalbis įvyks – šitose ribose ar už jų

Menininkė parodos kūrimo momentą ŠMC visada įsivaizdavo kaip itin socialų laikotarpį, bet šįsyk jis visai kitoks, be pokalbių su nepažįstamaisiais, be lankymosi kavinukėje. Tik to netekus menininkė prisipažino supratusi, kokia tai buvo svarbi kūrybos dalis.

Galbūt todėl parodos anotacijoje atsirado ir toks sakinys: „Garantuojame, kad bus apie ką, o gal ir su kuo pasikalbėti“. „Tiesą pasakius, dėl esamos situacijos kai kurias ambicijas teko pamiršti, vis dėlto didžiąją dalį sumanymų – turėsime. Išsipildys tas noras, pokalbis įvyks – šitose ribose ar galbūt už jų“, – nepamirštamų akimirkų žadėjo L. Kaminskaitė.

Paroda itin glaudžiai susijusi su paties ŠMC pastatu, jo architektūra. Domėjimasis parodų kuravimu ir architektūra, eksponavimo tradicijomis ir būdais L. Kaminskaitei yra tapęs savotiška aistra. Kai gavo pasiūlymą organizuoti parodą ŠMC, ji pasirinko didžiąją salę, siekdama atspindėti parodinės erdvės kaip įrankio momentą.

„Dirbdama su paroda galvojau, kaip svarbu išsaugoti proporciją – tokią, kokia yra sumanyta. Aukso pjūviai panaudoti – iš to galime turėti medžiagos, išsinešti žinutę – pažadas sužinoti labai didelis“, – kalbėjo ji.

Dvigubi poliai

L. Kaminskaitės solo parodos pavadinimas angliškas – „Double double“. „Pavadinimo į lietuvių kalbą galiausiai neišverčiau, gali būti daug interpretacijų – „dvigubas dvigubas“, „dvigubas agentas“, įdomu kaip išvers žiūrovas, kuris nežino anglų kalbos. Ši paroda ir mano kūrybos suvokimas visada turi dvigubiškumą – skirtingus polius. Kaip ekspozicinė erdvė esanti institucijoje koreliuoja su eksponavimo kultūra – autoriniu projektu? Mano kūryboje dažnas momentas, kai kalbu apie abstrakciją kasdienybėje. Tarkim, kaip mes galime suvokti dažnai girdimą spaudoje žodį „šiandien“? Tai abstrakti sąvoka, nes kiekvieną dieną užsipildo skirtingomis prasmėmis“, – aiškino parodos autorė.

Kartais, anot kūrėjos, dvigubu dugnu gali būti ir antrasis apsilankymas parodoje. „Ne visos dienos tinkamos apsilankymui parodoje, kartais tiesiog gali neturėti vaizduotės atvirumo. Gal tądien geriau nueiti susitikti su draugais, į kavinę ar prekybos centrą, galbūt patirsi geresnį potyrį? O galbūt antru apsilankymu būsi kitokios nuotaikos, turėsi kitokių žinių, jos aktyvuosis parodoje visai kitokia patirtimi?“, – samprotavo ji.

L. Kaminskaitės kūrybos išraiškos būdai nėra standartiški, lengvai apibūdinami. Menininkė yra baigusi grafikos ir skulptūros studijas, jos darbuose galima atsekti abiejų šių sričių įtaką – intuityvų erdvinės formos suvokimą, kartu su dėmesiu plokštumai ir joje paliktiems ženklams. Tačiau, kaip sakė pati autorė, neapsibrėžus savęs vienoje medijoje – sunku prisistatyti. Visos medijos reikalingos tam, kad būtų lengviau išreikšti mintį – ji svarbiausias variklis.

„Su kuo aš dirbu? Ir su tekstiniais kūriniais, kurie autonomiškai dalyvauja parodose, ir su stiklu. Yra daug popierinių kūrinių, atliktų tiek akvarele, tiek tušu. Dažniausiai dalyvauja ir judesys – vienokiu ar kitokiu pobūdžiu, nurodant galimas choreografijas arba minties posūkio galimybes“, – stengėsi apibrėžti savo kūrybos rėmus menininkė.

Žiūrovui suorganizuoja kelionę

L. Kaminskaitė pažymėjo, kad ir nuo žiūrovo priklauso, kaip kiekvienas kūrinys ar pati paroda gali pranokti pati save, sumanymą.

„Dirbdama su asmeninėmis parodomis bei kitų menininkų ekspozicijomis ir architektūra (kuo labai džiaugiuosi) pastebėjau, kad kai prašai žiūrovo aktyvuoti vaizduotę, tam turi būti sudarytos palankios sąlygos. Kad žmogus galėtų aktyvuoti daug jėgų reikalaujantį dalyką, vaizduotę – toje erdvėje turi sukurti elementarų jaukumą. Jei 24 valandas per parą būtume sustiprinę savo vaizduotę – greitai visi perdegtume“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad sužadinta vaizduotė padės išsinešti visai kitokį požiūrį į savosios kasdienybės elementus.

Paklausta, kokia kūrybos išraiška pati mėgstamiausia, L. Kaminskaitė įvardijo vaizduotės keliones. „Ir aš, ir kiti galėtų pasimėgauti tuo gebėjimu – vaizduote keliauti ir kurti. Patinka kurti pavadinimus, įsivaizduoju juos, ne kaip iliustracijas. Per pavadinimą gali žiūrovui suorganizuoti kelionę. Kai lankausi parodose, pirmiausia apžiūriu kūrinį, tačiau ne mažiau įdomi ir antroji jo dalis, kaip pavadinimas pakeičia supratimą“, – kalbėjo pašnekovė, profesionalia kūryba užsiimanti daugiau nei dešimtmetį.

Nors savo kūryboje feministinės tematikos L. Kaminskaitė nenaudoja, visgi užkabino visuomenėje kartkartėmis vis pasirodantį lytiškumo klausimą. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad moterų menininkių atidarančių savo personalines parodas vis dar nėra daug. Tą patį pastebėjo ir parodas bei projektus Lenkijoje, Meksijoje, Kanadoje, JAV ir daugelyje kitų šalių kuruojantis Matthew Post, pasakęs, kad L. Kaminskaitė tėra trečia lietuvių kūrėja, pristatanti savo kūrybą didžiojoje salėje.

„Akivaizdžios cenzūros nėra, greičiausiai tokia vyraujanti visuomenės pasąmonė – vieniems keliai labiau atveriami. Kitiems reikia įdėti daugiau įdirbio, kad pasiektų tam tikrų dalykų... Tai tema, kuria turime kalbėti, kad galėtume pajudinti pokyčius. Reikia daugiau savistabos, kai viskas dega, verda – tokie dalykai nueina į šalį...“, – nutęsė L. Kaminskaitė.

Verta paminėti, kad L. Kaminskaitės paroda „Double double“ didžiojoje ŠMC salėje – tai iki šiol išsamiausia šios menininkės kūrybos apžvalga. Visą savaitę – iki kovo 26 d. imtinai, ŠMC parodose bus galima apsilankyti nemokamai.

L.Kaminskaitė (g. 1984) yra surengusi personalines parodas „P////AKT” (Amsterdamas); „Editorial“ (Vilnius); „Podium“ (Oslas), „Vermillon Sands“ (Kopenhaga) bei „Objectif Exhibitions“ (Anteverpenas). Jos darbai taip pat buvo pristatyti XII Kauno bienalėje (2019); projekte „Kilometer of Sculpture“ (2015), XII Baltijos trienalėje (2014-2016) bei grupinėse parodose Prahoje, Rygoje, Miunchene, Bergene, Malmėje, Romoje, Maskvoje ir kitur. Ji taip pat dažnai dirba kaip parodų architektė bei kuratorė.

L. Kaminskaitės paroda „Double double“ veiks iki balandžio 25 dienos.