Džiaugiasi išaugusia rėmėjų parama
Nors žiūrovų teatrui netrūksta, tačiau jis, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, negalėtų gyvuoti ir be privačių rėmėjų palaikymo. Per praėjusius metus triskart išaugo teatro gaunamos paramos lėšos. LNOBT pirmasis Lietuvoje parengė ir pradėjo įgyvendinti Asmeninio rėmimo programą. Neseniai pirmiesiems asmeniniams rėmėjams buvo įteikti teatro bičiulio ženkleliai su pasidabruota rūtele.
2019 m. LNOBT simfoninis orkestras ženkliai atnaujino savo turimų muzikos instrumentų arsenalą. Naujiems instrumentams pirkti buvo panaudotos lėšos iš tikslinės trimetės Kultūros ministerijos programos, kurios įgyvendinimas bus tęsiamas ir šįmet.
Pernai daug dėmesio buvo skiriama anksčiau nepasitenkinimą vilniečiams kėlusių LNOBT prieigų sutvarkymui. Teatras svariai prisidėjo prie šių darbų inicijavimo bei finansavimo. Aplink teatro rūmus naujomis plytelėmis išgrįsti pėsčiųjų takai, sutvirtintos atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža. Liepos mėnesį atgijo rekonstruotas ir moderniai apšviestas fontanas. Šiuo metu vyksta pasirengimas visų teatro darbuotojų seniai laukiamo LNOBT priestato projektavimo darbams.
Pasirinko demokratišką vadybos modelį
„Norėčiau pasidžiaugti, kad per dvejus vadovavimo reprezentaciniam šalies teatrui metus pavyko suburti darnią komandą, kurioje darbuojasi tiek teatro senbuviai, tiek talentingas jaunimas. Teatro meno kolektyvų vadovų gretas papildė vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila bei baleto meno vadovo asistentas Martynas Rimeikis. Nuo vieno asmens autoritetu grįsto vertikalaus vadybos modelio perėjome prie labiau demokratiškos, asmenine darbuotojų iniciatyva bei atsakomybe grįstos vadybos. Ir tai duoda akivaizdžių rezultatų: ne tik meninių, bet ir finansinių“, – pabrėžė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Pernai didžiausiam šalies teatrui pajamas pavyko padidinti 17 procentų. Vidutinis metinis didžiosios salės užimtumas LNOBT spektakliuose siekė 98 proc.
Susidomėjimas teatro bilietais tik didėja: neseniai pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje per keturias dienas pavyko parduoti beveik 3000 bilietų į LNOBT spektaklius. Daugiausiai jų parduota 2020 m. rudens sezonui.
Augančios teatro kasos pajamos, pasak J. Sakalausko, įrodo, kad spektaklių rodymas blokais pasiteisina: šiuo metu vienas po kito rodomi net 8 operos „Turandot“ spektakliai, tačiau bilietų į juos gauti sunku.
Didina teatro prieinamumą ir įsitraukimą į visuomenę
LNOBT tampa vis atviresnis visuomenei bei pasiruošęs žiūrovus pasiekti naujais, inovatyviais būdais. Praėjusiais metais vyko kone du šimtai teatralizuotų ekskursijų po LNOBT užkulisius, kuriose supažindinama su teatro istorija, veikla, struktūra. Teatro mylėtojų laukė ir akiratį praplečiantys „LNOkalbiai“ intriguojančiomis temomis, pavyzdžiui: „Kas nepasakyta apie „Madam Baterflai“.
LNOBT vis aktyviau įsitraukia į mieste vykstančius renginius: dalyvauta festivalyje „Kultūros naktis“, tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ ir kt. Teatre vyko atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ ekskursijos.
Pernai pradėta dar viena nauja tradicija: Jūratės Katinaitės monografijos „Karalių kuria aplinka“ pristatymo metu jos pagrindiniam herojui – operos solistui Vaclovui Daunorui iškilmingai suteiktas LNOBT emerito garbės vardas. Teatro Meno taryba jau nusprendė, kad šįmet LNOBT emerito garbės vardas bus suteiktas operos solistei Irenai Jasiūnaitei.
Pristatė programą kūdikiams
Per metus išaugo ir renginių, į kuriuos LNOBT kvietė savo žiūrovus, skaičius: 2018 m. vyko 143, o 2019 m. – jau 163 renginiai. Itin pasiteisino koncertų kūdikiams ciklas „Muzika mažoms ausytėms“, rengiamas jau antrą sezoną: jis atvėrė teatro duris patiems mažiausiems žiūrovams, kurie anksčiau nebūdavo čia laukiami.
Jausdamas socialinę atsakomybę, LNOBT dovanojo spektaklį „Kandidas“ iš visos Lietuvos į metinę šventę suvažiavusiems neįgaliesiems.
Teatro repertuaras pasižymi nacionalinių veikalų gausa: per pastaruosius dvejus metus sceną išvydo Gintaro Sodeikos ir Sigito Parulskio opera „Post futurum“, jaunų lietuvių choreografų bendradarbiaujant su šalies kompozitoriais pristatytas „Baletų triptikas“, taip pat kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės šokio opera „Amžinybė ir viena diena“.
Tarptautinis pripažinimas – „Procesui“
2017 m. pabaigoje kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo pirmuoju Lietuvos teatrų spektakliu, pristatytu tarptautinio „Mezzo“ TV kanalo programoje. Pastatymas jau buvo gyvai rodytas Čekijoje ir Lenkijoje, o netrukus į savo sceną jį žada perkelti Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras Rygoje.
„Praėjusią savaitę LNOBT pirmą kartą buvo surengtas beveik 200 Europos operos teatrų vienijančios tarptautinės organizacijos „Opera Europa“ narių forumas-susitikimas. Į Vilnių iš visos Europos teatrų pasidalinti patirtimi suvažiavo daugiau kaip šimtas prodiuserių, techninių vadovų bei kostiumų, perukų ir grimo meistrų. Toks „Opera Europa“ organizacijos vadovų pasitikėjimas įrodo, kad pavyko išlaikyti ir sustiprinti gerą Lietuvos teatro vardą tarptautinėje profesionalų bendrijoje“, – teigia J. Sakalauskas.
Tai patvirtina ir bendradarbiaujant su žymiais užsienio teatrais pristatytos premjeros: Giacomo Puccini opera „Turandot“, kurta kartu su Madrido Karališkuoju teatru, Hiustono Didžiuoju operos teatru, Paryžiaus nacionaline opera bei Toronto „Canadian Opera Company“, ir Wolfgango A. Mozarto opera „Idomenėjas“, kurta kartu su Geteborgo opera. Jau sutarta dėl Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ pastatymo nuomos Lozanos operai Šveicarijoje. Gegužės mėnesį laukiama Gaetano Donizetti operos „Ana Bolena“ premjeros: tai – bendras LNOBT ir Romos operos pastatymas.
Grįžta garsūs iš Lietuvos kilę kūrėjai
Neseniai įvykusi Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjera į teatro sceną po dešimtmečio sugrąžino pasaulyje Lietuvos vardą garsinančią operos solistę Asmik Grigorian. O Vokietijos Sarbriukeno mieste dainuojantis tenoras Algirdas Drevinskas, pasirodęs „Idomenėjo“ spektakliuose, į LNOBT sceną sugrįžo net po 25-erių metų pertraukos.
Netrūko ir daug žadančių debiutų: Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ sėkmingai debiutavo Vokietijoje gyvenantis lietuvių baritonas Modestas Sedlevičius, o Wolfgango A. Mozarto „Figaro vedybų“ spektakliuose pirmą kartą išvydome užsienio teatruose diriguojančią Giedrę Šlekytę.