Praėjusį mėnesį šešiose valstybėse buvo išleista knyga „Vincentas Van Goghas, Arlio rūkas: vėl atrastas eskizų albumas“ (Vincent Van Gogh, the fog of Arles: the rediscovered sketchbook), kurioje skelbiamos eskizų, tikriausiai menininko nupieštų legendiniu laikotarpiu šiame Pietų Prancūzijos mieste, reprodukcijos.
Tačiau Vincento Van Gogho muziejus Amsterdame šiuos eskizus pavadino klastotėmis ir taip sukėlė žodžių karą su leidykla „Le Seuil“.
„Le Seuil“ ketina „gauti kompensaciją už žalą, kurią patyrė dėl klastingos ir nepagrįstos“ Vincento Van Gogho muziejaus kampanijos, sakoma leidyklos pareiškime. Visgi ji nenurodė, kokių tiksliai teisinių veiksmų ketinama imtis.
Eskizų savininkė, kuri, kaip teigiama, juos turėjo 60 metų, taip pat grasina teisiniais veiksmais.
Pareiškime meno ekspertas Franckas Baille'as, kuris dalyvavo atrandant eskizus, pridūrė, jog savininkė, kurios pavardė viešai neskelbiama, „pasiliko teisę imtis bet kokių tinkamų veiksmų, kad būtų ištaisyta šių teiginių, kuriais ji apibūdinama kaip klastotoja, padaryta žala“.
Kanadiečių meno istorikė Bogomila Welsh-Ovcharov, kuri parašė knygą ir yra pagrindinė radinio ekspertė, apkaltino Amsterdamo muziejų savo verdiktą paskelbus pagal piešinių nuotraukas, o ne atlikus deramą 10 originalų, kuriuos ji jiems nuvežusi, analizę.
Be to, radinio autentiškumu neabejojantys ekspertai kelia klausimus dėl muziejaus „monopolijos“ spręsti, kas yra V. Van Gogho, o kas – ne.
„Le Seuil“ taip pat apkaltino Vincento Van Gogho muziejų dukart atmetus darbą, kurį vėliau vis dėlto pripažino kaip šio dailininko kūrinį.
Australų tyrėja Felicity Strong iš Melburno universiteto praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „Van Gogho muziejus praeityje yra klydęs“.
„Ilgai dingusiu laikytą paveikslą „Saulėlydis prie Monmažuro“ ( Zonsondergang bij Montmajour) muziejaus kuratoriai vertino mažiausiai du kartus, kol 2012 metais jį įvertino iš naujo ir apsigalvojo“, – sakė ji.
Muziejus atmetė viešus debatus dėl eskizų autentiškumo ir nurodė, kad siekė atsakymų tiesiogiai iš leidėjo, o viešos diskusijos nebūtų naudingos.
„Pirma mums reikės turėti visus nepaneigiamus faktus“, – lapkričio 29 dieną paskelbė muziejus.
„Todėl raginame leidėjus ir autorę pateikti aiškius ir atvirus atsakymus į visus mūsų komentarus, į visus dalykus, kuriems reikia paaiškinimo, ir į iškeltus klausimus“, – pažymėjo muziejus.
„Kol jie to nepadarė, nematome prasmės moksliškai diskutuoti ir mūsų indėlis į diskusiją čia baigiasi: mes nebeatsakinėsime į tolesnius klausimus“, – priduriama pareiškime.