Apie šventę, kasdienybę ir šventes kasdienybėje bei mūsų norą puoštis MO muziejaus fotografijos parodos „Permainų šventė“ atidarymo MOratono metu pasakojusi Sandra Straukaitė atvirai kalba ir apie savo požiūrį į šventes. Kokios šventės ją formavo, kaip kito Sandros santykis su šventėmis?
Kodėl mes puošiamės?
Tikriausiai ne vienas savo spintoje turi tik ypatingomis progomis vilkimą drabužį. Šventinius drabužius mes „taupome“, o juos dėvėdami netgi jaučiamės kitaip. Kodėl?
„Visą laiką žmogus siekia aukštesnio socialinio statuso. Jei jis labiau pasipuošia nei kiekvieną dieną, pasidaro šukuoseną, makiažą – savotiškai pakyla aukščiau socialiai. Bet čia slypi ir apgaulė. Taip elgdamiesi mes norime atrodyti geriau nei kiekvieną dieną“, – pranešime žiniasklaidai teigia dizainerė S. Straukaitė.
Bet galbūt šventinė apranga suteikia šventės jausmą? Juk pasipuošus, persirengus „įsijungia“ ir kitas – šventinis – režimas. Dizainerė pripažįsta, kad karnavalo momento šventėse yra: „Žmonės labai mėgsta persirengti. Mes lyg norime būti kažkuo kitu, ne savimi. Net mažos detalės gali labai pakeisti, leisti pabūti lyg kito kailyje. Ir tai yra labai normalu. Pasipuoši ir užsidedi kitą aurą“.
Šventė kasdien
Kalbėdama apie kasdienių ir šventinių drabužių disbalansą, S. Straukaitė grįžta į vaikystę ir prisimena, kaip jos mama žiemą eidama į operos ir baleto teatrą įsidėdavo batelius persiauti.
„Pamenu, mama vis anksčiau sakydavo, kad reikia būtinai turėti išeiginį rūbą. O aš niekaip nesuprasdavau, kodėl to reikia. Maištaudavau sakydama, kad patį puošniausią kostiumą reikia rengtis kiekvieną dieną. Juk kiekviena diena yra šventė ir kiekvieną dieną reikia puoštis labai kokybišku drabužiu. Tai yra pagarba sau ir malonumas. Pritariu, kad visada reikia pagalvoti, kur eini, bet tuo pačiu manau, kad galima puoštis ir bet kurią dieną“, – sako S. Straukaitė.
Ji taip pat priduria: „Mes neturime nustoti gyventi, turime švęsti kiekvieną dieną, švęsti gyvenimą ir negalvoti, kad mus gali kažkas apriboti“.
Požiūris į šventes kito
O kokie švenčių ritualai yra svarbūs ar artimi? Kiek tik prisimena, Sandra pasakoja, kad vis bandydavo paneigti šventes. Jai jos atrodydavo ne tokios, lyg turinčios vykti kitaip. Visgi šis požiūris ilgainiui keitėsi.
„Mano mama yra Janina, taigi Joninės yra svarbi šventė šeimoje. Anksčiau aš priešindavausi šiai šventei, tačiau dabar man tai atrodo vertybė. Gal tai kinta su amžiumi. Nes net ir valstybinių švenčių metu man jau atrodo prasminga pasipuošti tautiniu kostiumu. Pavyzdžiui, mano sūnus turi tautinį kostiumą ir jis pats jo paprašė. Labai džiaugiuosi, kad mes pradedame sąmoningai vertinti savo šventes ir tai darome ne dirbtinai“, – sako Sandra.
Kas įstrigo iš vaikystės švenčių?
Kalbėdama apie šventes, S. Straukaitė nejučia grįžta į vaikystę ir neria į prisiminimus.
„Galvojant apie šventes, man pirmiausia iškyla vaikystės prisiminimai. Tada kiekvieną savaitgalį vykdavo kokia nors šventė. Į ją tėvai vesdavosi ir mus, vaikus. Ką mes veikdavome švenčių metu? Sėdėdavo po stalu tarp suaugusiųjų kojų. Po stalu buvo ir žaidimų vieta, ir šventė. Tai tikriausiai nulėmė net mano simpatiją batams“, – juokauja S. Straukaitė.
Kas dar dažnai lydėdavo vaikystės šventes? Vaikiški pasirodymai.
„Nėra netikėta, kad per šventes vaikai pereidavo į kitą kambarį ruošti programos. O ten vykdavo madų demonstravimai matuojantis tėvų batus ir drabužius, įvairūs spektakliai, koncertai, vaidinimai. Visa tai beveik priverstiniu būdu visada turėdavo žiūrėti tėvai“, – prisimena dizainerė.
Daugiau istorijų ir pasakojimų apie šventes, ruošimąsi joms, šventinius kostiumus, taip pat ir „Mados infekcijos“ istorijas galite išgirsti pokalbyje su S. Straukaite. Sandrą kalbina Ieva Rekštytė-Matuliauskė.
Daugiau švenčių – MO muziejaus parodoje „Permainų šventė“
Daugiau fotografijų, kuriose įamžinamos įvairios šventės, jų ritualai, tradicijos, kuriose galima pastebėti švenčių kostiumus ar išskirtinę aprangą – MO muziejus kviečia pamatyti fotografijos parodoje „Permainų šventė“.
Paroda „Permainų šventė“ yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti taip plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje. Daugiau apie parodą čia.