Anot teatro vadovo Egidijaus Stanciko, matyti, bet negirdėti, ką scenoje kalba aktoriai, - ši aplinkybė atitolindavo arba visiška atskirdavo žiūrovus su klausos negalia nuo profesionalaus teatro. Pirmasis bandymas tą barjerą panaikinti įvyko pernai.
Kadangi Nacionalinio Kauno dramos teatro viena iš veiklos prioritetų krypčių yra scenos meno pritaikymas žmonėms su negalia, buvo kreiptasi į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų organizacijas su konkrečiu pasiūlymu - pritaikyti spektaklį šiai socialinei grupei. Pirmasis kurčiųjų bendruomenės apsilankymas visaverčių žiūrovų teisėmis Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko praėjusių metų vasarį. Tuomet kartu su Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos atstovais ir Kauno gestų kalbos vertimo centro vertėjais pavyko įgyvendinti spektaklio „Aušros pažadas“ pagal Romeno Gario (Romain Gary) romaną rodymą (rež. Agnė Sunklodaitė) su vertimu į gestų kalbą. Šį spektaklį Rūtos salėje žiūrėjo žmonės iš Kauno ir Klaipėdos kurčiųjų bendrijų.
Tąkart, teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės teigimu, patirta daug gerų emocijų, tačiau susidurta ir su nemenkais iššūkiais: reikėjo nemenkų vertėjų pajėgų. Pasiruošimas buvo ilgas - vertėjai žiūrėjo spektaklį teatre, vaizdo įrašuose, o vyksmo metu stengėsi perteikti ne tik mintį, bet ir herojų emocijas. Teatralams taip pat teko adaptuoti spektaklio mizanscenas, vaidybinėje aikštelėje surandant tinkamą vietą vertėjams, juos apšviečiant prožektorių šviesa. Patys klausos negalią turintys žiūrovai sakė, kad buvo per sudėtinga vienu metu stebėti pailgoje Rūtos salės scenoje vykstantį veiksmą ir scenoje stovinčias gestų kalbos vertėjas.
Šiemet nuspręsta spektaklius rodyti su titrais, kurie Nacionaliniame Kauno dramos teatre nebuvo naudojami dėl įrangos trūkumo. Pasitarus su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos bei Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovais, pasirinktas Didžiosios scenos spektaklis „Gentis“ pagal Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, kuris parodytas praėjusį savaitgalį.
ELTA primena, kad, pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus 2005-2017 metų duomenis, Lietuvoje gyvena 5691 visiškai kurčias ir apie 20 tūkst. neprigirdinčių asmenų. Jų galimybės naudotis profesionalaus teatro paslaugomis ribotos. Įsigyti brangią modernią įrangą Nacionaliniam Kauno dramos teatrui padėjo rėmėjai iš Arimanto Gudaičio vadovaujamo Kauno Tauro LIONS klubo. Idėjos įgyvendinimą parėmė ir UAB „Kesko Senukai“ bei geradariai, teatrui ir šiam projektui skyrę 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Titravimo įrangos užsakymu ir montavimu teatre pasirūpino UAB „Audiotonas“. Titrų rengimą kuravo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė, juos ruošė Audiovizualinio vertimo magistrantūros Lokalinio vertimo studentė Simona Žukauskaitė. Šie titrai nuo įprastinių skiriasi tuo, kad turintiems klausos negalią perteikiamas ir užkadrinis veiksmas - tai, ko žiūrovai negirdi.
Daliai žiūrovų iš kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės tai buvo pirmasis apsilankymas profesionaliame teatre. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro Meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė neslėpė naujų potyrių: „Esu labai sujaudinta to, ką pamačiau. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors ateisiu į dramos teatrą pasižiūrėti spektaklio“.
Pasak teatro atstovės J. Garnytės-Jadkauskienės, planuojama kitų metų vasario pradžioje kurtiesiems parodyti premjerinę komediją „Moljeras“ pagal Moljero (Moliere) pjesę „Tariamas ligonis“ (rež. Inesa Paliulytė). Tokių spektaklių rodymai repertuare bus žymimi ženkliuku T.