Apie kultūrinį gyvybingumą mažame miestelyje sutiko papasakoti centro direktorius, dailininkas, pedagogas, fotografas Alvydas Stauskas.
– Lietuvoje Dusetos – gerai žinomas miestelis. Bet jūs sugebėjote dusetiškių kūriniais nustebinti ir Rusijos didmiesčio – Sankt Peterburgo – menu išlepintus gyventojus. Kaip jums tai pavyko?
– Menas – universali kalba, o parodos gaivina senus ir kuria naujus ryšius. Visą balandžio mėnesį Sankt Peterburgo valstybiniame N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos operos ir baleto teatre eksponavome trijų dusetiškių – Romualdo Pučeko, Eugenijaus Raugo ir mano – iš viso 33 darbų parodą. Žiūrovai galėjo susipažinti su kolegų tapyba bei asambliažais, mano akvarelėmis. Didelio dėmesio sulaukta iš žiniasklaidos – laidas parengė ir televizija, ir radijas. Parodą per mėnesį pamatė tūkstančiai intelektualių žiūrovų. Jautėme – ten žmonės dar gerai atsimena Zarasų kraštą iš sovietmečio. Galime juos vėl pakviesti atvykti ilsėtis ir kurti čia.
– Kas labiausiai stebino rusų žiniasklaidos atstovus?
– Jiems buvo įdomu, gal net egzotiška, kas per miestas yra Dusetos, kad tiek daug menininkų jame. Sunku buvo paaiškinti, jog miestelyje tik 700 gyventojų, nors seniūnijoje – beveik 3000, jiems tai vis tiek atrodo kaimas! Stebėjosi, kad Dusetose gyvena ir kuria tiek daug dailininkų, fotografų, kad yra kultūros centras su dailės galerija ir su 1300 kv. m puikia koncertų sale, talpinančia 300 žiūrovų! Jie godžiai vartė mūsų leidinius ir viskuo stebėjosi.
– Jūsų galerija skaičiuoja 18 metų. Kodėl reikėjo to pokyčio, apjungti kultūros centrą kartu su galerija? Kas pasikeitė tai padarius?
– Toje vietoje, kur dabar iškilo šiuolaikiški mūrai, stovėjo avarinės būklės mediniai kultūros namai. Reikėjo naujų. Taip pat pasitarnavo palanki geografinė padėtis – esame atitolę daugiau kaip 35 kilometrus nuo visų rajonų centrų – Rokiškio, Zarasų, Utenos. Šiame krašte išskirtinai gausu kuriančių menininkų, dailininkų, fotografų. Vieni čia gyvena nuolat, kiti atvyksta į sodybas. Palanki aktyvios bendruomenės aura ir lėmė naujo pastato statybą. Bendruomenė inicijavo, rajono valdžia, kultūros ministerija palaimino. Kultūros namai kainavo 8 mln. litų.
Nuo šiol vykdome ir kultūros centro veiklą, ir galeriją išlaikėme. Pati viena ji kažin ar būtų išlikusi, nors jos įdirbis prieš porą metų, kai brandinome pokyčius, buvo didelis – per 200 parodų. Anksčiau galerija rengė tik simpoziumus, parodas ir vykdė leidybinę veiklą. Dabar kultūros centre verda gerokai platesnė veikla – koncertai, spektakliai, susitikimai su žymiais žmonėmis, švenčiame atmintinas datas, šventes, rodome kino ir dokumentinius filmus. Tačiau tokio aukšto lygio projekto realizavimas – daugiau išimtis, nei kasdienybė Lietuvoje. Kito tokio kultūros centro ir dailės galerijos mažuose miesteliuose nerasite.
– Kaip puoselėjate kultūrinį turizmą?
– Gaila, kad Lietuvoje miesteliai mažėja, gyventojai išvyksta į didesnius miestus ar užsienį. Tai palietė ir Dusetas, bet kultūriniai dalykai čia ne nyksta, o prisitaiko prie gyvenimo. Štai 2008 m. inicijavome įkurti skulptūrų parką, įsteigti kultūros centrą. Skulptūrų parkas kasmet solidėja.
Minimaliomis lėšomis, už nedidelį simbolinį mokestį menininkai sutinka, kad jų darbai puoštų parką. Šiuo metu jau beveik 20 skulptūrų po atviru dangumi pakrantėje prie Sartų ežero džiugina lankytojus. Skulptūras simpoziumuose, pleneruose kuria ir vietiniai, ir Vilniaus, Panevėžio, Utenos menininkai. Šiemet į plenerą žada atvykti skulptorius iš Rygos Edvins Krūminš, lietuviai Mykolas Sauka, Edmundas Broga, Žydrūnas Dainys. Naujos skulptūros bus atidarytos liepos 6 dieną per kraštiečių šventę.
Turizmo šaknys – žirgų lenktynės ir ežerų gausa, turtinga gamta. Kultūrinis turizmas papildo turistų dienotvarkę. Prie Dusetų dailės galerijos atidarytas dailės salonas, kur galima įsigyti šio krašto dailininkų, fotografų kūrinių, suvenyrų.
Mūsų finansiniai resursai – vis mažinami. Tačiau rengiame įvairius projektus, pinigų daugiausia gauname iš Kultūros rėmimo fondo. Komisijos mato, kad vykdome aktyvią veiklą, todėl galime planuoti drąsesnius projektus, pavyzdžiui, pavasario, rudens filmų festivalius ir panašiai. Ieškome įvairovės, štai dabar deriname Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro gastroles. Tenka pasistengti, kad salė visada būtų pilna žiūrovų. O jie suvažiuoja ir iš aplinkinių miestelių, ir iš tolimesnių, net iš sostinės.
– Kiek darbuotojų dirba Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje?
– Dusetose dirba šeši kultūros darbuotojai, skyriuose Antazavėje ir Antalieptėje – keturi. Nesame užsidarę, dažnai dalyvaujame kultūros renginiuose kituose miestuose ir svečiose valstybėse – Latvijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Aktyvia veikla stebiname kitus, tuo pačiu garsiname Dusetas.
– Kokiais renginiais džiuginote lankytojus atvėrus naujojo centro duris?
– Kaip ir dera, daug dėmesio sulaukė pats pirmas renginys – Kultūros namų Dusetų dailės galerijos atidarymo šventė. Galerijoje buvo eksponuojami Dusetose kuriančių Šarūno ir Nomedos Saukų paveikslai. Per metus vien galerijoje surengta nemažai parodų – tapybos, grafikos, keramikos, fotografijos. Išskirtinė buvo garsių stiklo menininkų Remigijaus Kriuko ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės paroda, didelė tradicinė VII tarptautinė paroda „Žirgas fotografijoje“.
Didžioji žiūrovų salė buvo sausakimša, atvykus „Lietuvos“ ansambliui su puikia programa, sutinkant tokius žymius atlikėjus, kaip Juozą Erlicką, ar žiūrint filmus „Valentinas vienas“, „Aurora“, „Miegančiųjų drugelių tvirtovė“. Pristatant Antano Gluskino filmą „2000 kilometrų istorijos“ susitikime dalyvavo žirgų žygio vadovas Gintautas Babravičius, raiteliai ir net...šuo.
Žiemą gyvenimas būna lėtesnis, o vasarop – aktyvesnis. Parodų atidarymai vyksta kas tris savaites, o šiuo metu jau planuojame kitų metų parodas ir renginius. Birželio 6 atidarėme dailininkų šeimos – tekstilininkės Danguolės Brogienės ir skulptoriaus Edmundo Brogos parodą.
– Kokios yra bilietų kainos?
– Bilietų kainos į renginius – labiau simbolinės, nei padengiančios išlaidas – 10–15 litų, moksleiviams – pigiau. Stengiamės, kad nebūtų brangu, bet norisi, kad žmonės kultūrą vertintų ir truputį ją remtų. Parodos lankomos nemokamai.
– Ar verslininkai remia kultūros renginius?
– Nuo įsikūrimo mus remia Vasaknų žuvininkystės ūkis, dar keletas rėmėjų. Tradiciškai kraštiečių šventę remia vietiniai verslininkai. Liepos pirmąjį šeštadienį, šiemet tai liepos 6-toji, suvažiuoja žmonės su šeimomis į tėviškę iš visos Lietuvos. Dailės galerija kvies į tradicinę kraštiečių dailininkų parodą „Galerijai aštuoniolika“, kurioje bus eksponuojami beveik 20 autorių darbai. Kartais ir patys menininkai savo darbais remia, nes jie gerai supranta kultūros reikšmę. Dailininkai noriai Dusetų dailės galerijoje eksponuoja savo darbus, nors tai dažniausiai neatsiperka. Už simbolinius honorarus sutinka pasirodyti pasaulinio garso žvaigždės, šiemet mūsų salėje koncertavo pianistas virtuozas Aleksandras Paley, kurio išskirtiniai koncertai Lietuvoje skambėjo Vilniaus Kongresų rūmuose.
– Kokią turizmo ateitį matote Zarasų krašte?
– Zarasų rajono perspektyvą matau tik susijusią su turizmu. Ne vien ežerais esame turtingi, reikia dar kažką parodyti, o kultūrinis gyvenimas visada žmones traukia. Tai koncertai, parodos, filmai, muzikos festivaliai, dailės plenerai, simpoziumai. Buvome truputį užstrigę, dabar veiklą plečiame, esame pasirengę priimti ne tik lietuvius, bet ir turistus iš užsienio. Tegu verslininkai pamato, jog šiame regione atsiranda įvairių paslaugų poreikis. Todėl juos raginčiau Zarasų krašte statyti viešbučius, kaimo turizmo sodybas, nes jų jau trūksta.
– Jeigu būtumėte kultūros ministras, ką norėtumėte keisti Dusetose?
– Aš apie kultūros ministro kėdę nesvajoju. Reikėtų stengtis dėl visos Lietuvos, ne tik dėl Dusetų. Ką keisčiau? Svarbiausia, negriauti to, kas jau yra. Dusetų mokykloje nuo 1972 m. buvo sustiprintas dailės mokymas nuo pirmų iki vienuoliktų (dvyliktų) klasių (po 5-6 savaitines dailės pamokos). Kai išnyko sustiprintas dailės mokymas, tuomet meno mokykloje šalia muzikos įsteigtas ir dailės skyrius. Meno mokyklos likimas dabar kliba. Jeigu keturiasdešimties metų tradicija išnyks, nebeužauginsime ne tik naujų menininkų, bet ir meno vertintojų, žiūrovų, išsilavinusių žmonių, taip pat gali išblėsti miestelio išskirtinumas. Atvirkščiai, reikėtų puoselėti meno tradicijas, nes „derlius“ čia geras. Tai garbė ne tik Dusetoms, bet ir visai Lietuvai.
– Kodėl taip svarbu puoselėti kultūrą?
– Turime didžiuotis kuriančiais žmonėmis, nes jie yra ne tik kultūros, bet ir politikos ambasadoriai, šalys visada pristatomos pasitelkiant kultūrą, nes ją supranta visi. Valstybė yra įdomi, jeigu įdomi yra jos kultūra. Zarasų kraštas pasižymi įdomia tautodaile, savitu folkloru. Žmonėms patinka mūsų ežerų krašto gamta, drožiniai, skulptūrėlės, keramika, vaikų kūrybinės dirbtuvėlės. Svarbiausia, visa tai išsaugoti, auginti kūrybingai nusiteikusią jaunąją kartą, todėl turėtų veikti meno mokyklos, būreliai.
Ką veiktų žmonės Dusetose, jeigu nebūtų kultūros? Pažiūrėtų į Sartų ežerą ir kas toliau? Reikalinga verslo, pramogų, poilsio ir kultūros dermė. Nauji planai – Dusetose bus renovuota Sartų ežero pakrantė. Kitaip nušvis ir skulptūrų parkas. Taip pat bus renovuota miesto Nepriklausomybės aikštė, bus grąžinta jai istorinė paskirtis, o Kazimiero Būgos paminklas bus perkeltas į erdvesnę vietą, arčiau gimnazijos.
Sartų regioninio parko lankytojų centras Dusetose įrengtas pagal paskutinės mados tendencijas ir traukte traukia turistus. Centro ekspozicija šiemet buvo pripažinta viena iš geriausių „Metų interjero“ visuomeninio interjero kategorijoje (interjero dailininkė Skirmantė Vaitkevičiūtė). Viskas kartu didina miestelio patrauklumą. Jeigu jūs dar nebuvote Dusetose, kviečiame atvykti. Būsite maloniai nustebinti.