Dvi karališkosios R

Tai du ryškūs XIX – XX a. sandūros kompozitoriai, amžininkai, tačiau kiekvienas labai savitas, turintis tokių kūrybinių bruožų, kad išgirdęs pirmuosius akordus, jo muzikos nesumaišysi su jokio kito kompozitoriaus kūryba.

Vienas jų – Sergejus Rachmaninovas – iškilus rusų menininkas, kompozitorius, pianistas, dirigentas. Kaip pianistas yra koncertavęs Vilniuje ir Kaune.

Kitas kompozitorius, kurio kūryba skambės šiame koncerte – Ottorino Respighi, italų kompozitorius, smuikininkas, altininkas ir dirigentas. 1900-02 m. Sankt Peterburge mokėsi kompozicijos ir instrumentuotės pas N. Rimskį-Korsakovą. Jo kūryboje taip pat yra ir daugelio kompozitorių kūrinių aranžuočių ir transkripcijų, tame tarpe ir S. Rachmaninovo.

Koncerte skambės šių abiejų kompozitorių vokalinė kūryba bei S. Rachmaninovo variacijos A. Corelli tema.

Rita Novikaitė, mecosopranas

Rita Novikaitė mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete įgijo menų magistro diplomą (prof. Rosamarie Schmied ir KS, prof. Joanna Borovska). Dainininkė taip pat studijavo Arthuro Toscanini fondo įkurtoje G. Verdi akademijoje „Accademia Verdiana“.

Rita Novikaitė sukūrė nemažai vaidmenų Austrijos, Italijos ir Anglijos teatruose: Marcelina (W.A.Mocarto „Figaro vedybos“); Magdalena (G.Vedi „Rigoletas“); Hata (B.Smetanos „Parduotoji nuotaka“); Bogumilas (C.Millöckerio „Studentas elgeta“), Orlovskis (J. Štrauso „Šikšnosparnis“), Suleika (F.von Suppé „Fatinitza“), Motina (G.C.Menotti „Konsulas“) ir Juditos (A.Vivaldi „Juditos Triumfas“) ir kt.

Dainininkės repertuare – „Lied“ žanro dainos, kamerinė muzika, oratorijų partijos (G.F.Hendelio „Mesijas“, G.Rossini „Stabat Mater“, W.A.Mocarto „Requiem“, G.Verdi „Requiem“, A.Brucknerio „Te Deum“, G.B.Pergolesi „Stabat Mater“, A.Vivaldi „Stabat Mater“, L.von Bethoven`o „Missa Solemnis“ bei IX simfonija, F.Listo „Kristus“, F.Mendelssohno „Elijas“; C. Saint-Saëns „Le Déluge“(„Tvanas“); J.Haydno „Missa in tempore belli“ ir kt.).

Solistė surengė koncertų ir dalyvavo festivaliuose Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje.

Dainininkės atliekamos partijos įrašytos kompaktinėse plokštelėse (A.Vivaldi „Gloria“, W.A.Mocarto „Requiem“, L.van Beethoveno „Missa Solemnis“), ji taip pat įdainavo Austrijoje išleistas „Weihnachtslieder“ („Kalėdų dainos“), F.von Suppé’ „Fatinitza“ (NAXOS) ir Lietuvoje įrašytas „Lapkričio sapnai“, „Nel Contrasto“, Keith Burnstein „Songs of Love and Solitude“ (NAXOS) kompaktines plokšteles. Jos įdainuotų kūrinių yra Lietuvos ir Austrijos ORF radijo fonduose.

Daina Marcinkevičiūtė, fortepijonas

Mokėsi Kauno II vaikų muzikos mokykloje (dabar A. Kačanausko muzikos mokykla). Baigus mokyklą mokslus tęsė Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Kauno J. Gruodžio konservatorija). 1982-1987 metais studijavo LTSR Tautų draugystės ordino Valstybinėje Konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Daina Marcinkevičiūtė

Šiuo metu dirba Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijoje koncertmeistere ir Kauno A. Kačanausko muzikos mokykloje.

Taip pat ruošia solinius, kamerinės muzikos koncertus, koncertuoja su studentais ir mokiniais, dalyvauja konkursuose: akompanavo J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, Kauno apskrities stygininkų konkurse, III-ame tarptautiniame A. Jurjano pučiamųjų instrumentų konkurse, 1996 m. Kazimiero Viktoro Banaičio bei 1997 m. Elenos Čiudakovos dainininkų konkursuose buvo apdovanota geriausios koncertmeisterės diplomu.

1994 m. dalyvavo I-ame tarptautiniame XX-to a. fortepijoninės muzikos konkurse Orleane (Prancūzija).

1997 m. kartu su D. Kepežinsku dalyvavo I-ame tarptautiniame fortepijoninių ansamblių konkurse Visagine.

2004 m. dalyvavo VII avangardinės muzikos festivalyje, kuriame atliko G. Vuillaerd siuitą „Non-moi“ (pirmas atlikimas).

2005 – 2010m dalyvavo respublikinio šeimyninio muzikavimo festivalio „Muzikuojame šeimoje“ organizavimo – vertinimo komisijoje.

D. Marcinkevičiūtės paruošti mokiniai sėkmingai dalyvauja respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją