Išsivystė į masinį reiškinį
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis spaudos konferencijoje dalinosi prisiminimais, kad pirmosios mugės buvo kur kas mažesnės: tada parodų ir konferencijų centras „Litexpo“ turėjo mažiau salių, tačiau kad ir kiek jų naujų atsirasdavo, jos bemat būdavo užpildomos.
„Dabar reiktų dar vienos salės, bet nėra ko skųstis, telpame, kad ir pasispausdami. Šeštadieninė spūstis yra mugės tradicija, kuri Lietuvoje prigijo tikrai neblogai“, – kalbėjo jis, pastebėdamas, kad nors knygų mugės mintis kilo diskutuojant su latviais ir estais, ten mugės tokiomis masinėmis nevirto.
„Mugė tapo ne tik kultūriniu, ne tik rinkos, bet ir valstybiniu reiškiniu. Susirenka valdžia, ambasadoriai, kultūros atašė, iš užsienio grįžta lietuviai, rašytojai, vertėjai: į mugę visi suvažiuoja. Mugė yra gerasis pavyzdys, kai žmonės dirbdami rimtą intelektualinį darbą, gali šalį stumtelti ne tik ten, kur vyksta ginčai, pykčiai, bet sukurti kažką pritraukiančio žmones“, – sakė G. Vaškelis.
Šių metų mugės mastelis įspūdingas: joje vyks 516 kultūrinių renginių, bus 18 renginių erdvių, atvyks 360 dalyvių iš 8 pasaulio šalių, muzikos salėje bus 75 stendai, 204 stenduose bus dalinami autografai. „Galbūt šiemet mums pavyks pasiekti ir 70 tūkstančių lankytojų?“, – svarstė G. Vaškelis.
Atspindi aktualiausias tendencijas
„Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė pastebėjo, kad Vilniaus knygų mugė pirmiausia yra ne tik knygų, bet ir susitikimų, atradimų erdvė, kurioje lankytojai praleidžia ne valandą ir ne dieną, o net po kelias. Pasak jos, mugės kultūrinėje programa atspindi to meto domėjimosi, nuotaikų kryptis.
Tai galima pamatyti ir kasmet organizuojamuose diskusijų klubuose. Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė pasakojo, kad šiemet iš anksto suplanuotas diskusijų temas teko papildyti naujomis, tarp kurių ir dabar itin daug dėmesio sulaukiantis Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ klausimas.
„Mugė negali nereaguoti į aktualijas. Tai yra proga pakalbėti apie kūrėjo laisvę ir atsakomybę, kur tos ribos yra“, – sakė A. Žilinskienė. Diskusijų klube taip pat bus aptariamos dvigubos pilietybės galimybės ir iššūkiai, bus sugrįžtama prie nuolat keliamų klausimų apie tai, ar knygos miršta, ir daug kitų temų.
Laukia ir muzikos šventė
Mugėje mažesnį, penkerių metų jubiliejų minės ir muzikos salė. Šįkart čia nebebus skaidymo į žanrus: visi muzikantai – hip hopo, klasikos, populiariosios muzikos atlikėjai – stovės kartu ir lauks susitikimų su klausytojais.
Be to, penktadienį programą papildys specialus renginys „Naktis mugėje“, kurioje bus apjungiamas tekstas ir muzika, o jo laukiant, tarp 20 ir 21 valandos, bus duota daugiau laisvės muzikai: tuo metu savo talentus galės parodyti tiek mugėje dalyvaujantys muzikantai, tiek patys mugės lankytojai. Planuojama, kad čia pirmą kartą gerbėjai galės pabendrauti ir su jau paskelbtais Lietuvos atstovais Eurovizijoje.
O kas bus po dar dvidešimties metų?
Mugei švenčiant jubiliejų jos organizatoriai ir nuolatiniai dalyviai pabrėžė norintys kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie ateitį. Kokia ji bus? Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė priminė, kad iki šiol visos prognozės, susijusios su knygomis, neišsipildė.
„Buvo prognozuojama, kad popierinė knyga tikrai numirs,nes visi sėdės prie kompiuterių, mažų kalbų literatūra tikrai numirs, nes kas tokias knygas skaitys, jei elektroniniuose prietaisuose turėsime dešimtis tūkstančių knygų anglų kalba ir dalį jų nemokamai: visos tos prognozės nepasitvirtino ir tai smagu“, – kalbėjo ji.
Tad, jos nuomone, nors po dvidešimties metų technologijos ir bus pasikeitusios, skaitantys žmonės niekur nedings.
„Aš galvoju, kokią turinio esminę žinią norėjome transliuoti tuos 20 metų dirbdami šitą darbą ir kurdami šitą fenomenalų renginį? Galime prisiminti rašytojo Bernardo Verberio citatą, kad žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieni skaito, kiti klauso tų, kurie skaito. Knygų mugė turėjo įrodyti, kad reikia būti tais, kurie skaito, skaitymo vertė niekur nedingo, ji neatsiejama nuo išsilavinimo“, – sakė L. Varanavičienė.
Galvodama apie tai, kokie iššūkiai laukia, L. Varanavičienė siūlė galvoti apie demografines tendencijas, ir tai, kad nors dabar iš Lietuvos išvykę žmonės skaito lietuviškai, jų vaikai tikrai neskaitys, tad ypatingai svarbiu klausimu taps lietuviškos literatūros vertimas į kitas kalbas.
„Metas pagalvoti apie mecenatystę, nes pasikviesti solidų rašytoją, kaip rodo šių metų praktika, kainuoja 18 tūkstančių eurų vienai dienai, pagalvoti apie mugės administraciją, gal jau laikas turėti mugės direktorių, ir ši mugė galėtų generuoti savotiškas intelektines dukterines įmones, tokias kaip knygų klubai, diskusijų vietos, gal net steigti kūrybinio rašymo universitetą“, – svarstė ji.
„Bet svarbiausia – reikia išlaikyti šitą erdvę skaitančių lietuviškai ir nelietuviškai susitikimo vieta“, – linkėjo L. Varanavičienė.