Svarbios premijos

„Šiųmetė Vilniaus knygų mugė – tarytum dviguba šventė, nes pernai tokios progos švęsti neturėjome. Tad ir jausmas – lyg lauktum didelio ir svarbaus jubiliejaus, kuriame, ilgai nesimatę, susirenka visi vieni kitiems svarbūs, vieni kitų išsiilgę. Kartu tai ir proga apmąstyti praėjusius leidybinius metus.

Ne veltui per Vilniaus knygų mugę įteikiamos svarbiausios metų literatūros premijos ar paskelbiamos nominacijos – jos „Baltoms lankoms“ šiemet itin palankios. Šeštadienį 12 val. rašytojas Tomas Vaiseta už romaną „Ch.“ bus apdovanotas 2022 metų Jurgos Ivanauskaitės premija; šis romanas taip pat įtrauktas į LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkių ir mokslininkų išrinktą kūrybiškiausių 2021 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką – dvyliktukas bus pristatomas ir kūrybiškiausia knyga skelbiama taip pat Knygų mugėje“, – sako „Baltų lankų“ vyr. redaktorė Saulina Kochanskaitė.

Į mugę atkeliaujančios knygų naujienos

Knygų naujienų ieškantys ir nekantriai laukiantys mugės lankytojai „Baltų lankų“ stende tikrai turės į ką atkreipti dėmesį.

„Vilniaus knygų mugės lankytojus pirmuosius pradžiuginsime tiesiai į mugę atkeliausiančiomis naujienomis. Tai kultūros istorikės profesorės Irenos Vaišvilaitės knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ angliškasis leidimas – „Walks in Christian Vilnius“, skirtas tarptautinei auditorijai. Šeštadienį 14 val. suplanuotas knygos autorės I. Vaišvilaitės pokalbis su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, moderuojamas istoriko Aurimo Švedo.

Verta paminėti ir mugės „Šortų“ programą – joje po J. Ivanauskaitės premijos iškilmių 13.20 val. rašytoją Tomą Vaisetą apie romaną „Ch.“ kalbins literatūrologė Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė.

Kita mugės naujiena, parašyta itin aktualia tema, – Gintarės Jankauskienės, Justinos Mikeliūnaitės, dr. Juliaus Neverausko ir Neringos Rogalskytės knyga „Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus. Tikros patirtys, specialistų patarimai, pagalbos sau ir kitiems būdai“, – apie lietuvių autorių knygas pasakoja S. Kochanskaitė.

Naujienos sulauks ir besidomintieji užsienio literatūra, ieškantys apdovanojimais įvertintų knygų.

„Pristatysime jau visiems gerai pažįstamos ir pamėgtos detektyvų autorės Jane Harper romaną „Paklydėlis“ ir Lietuvoje naujus autorius. Tai skaitytojų lauktas Walterio Teviso romanas „Valdovės gambitas“ – 1983 m. pasirodžiusi amerikiečių literatūros klasika, įkvėpusi garsųjį „Netflix“ serialą. 2020-aisiais Goncourtʼų premija apdovanotas Hervé Le Tellier romanas „Anomalija“, kritikų vadinamas „įspūdingu minties eksperimentu, socialine satyra, slepiančia sudėtingus filosofinius klausimus“. Negrožinės literatūros mėgėjus kviesime skaityti Caroline Criado Perez knygą „Nematomos moterys“ – joje, remdamasi daugybe šaltinių, autorė parodo, kaip su lytimi susijusių duomenų spragos veikia kiekvieno ir kiekvienos iš mūsų gyvenimą ir kasdienybę“, – apie tiesiai į mugę atkeliausiančias naujienas sako leidyklos vyr. redaktorė.

Kviečiame plačiau susipažinti su naujienomis.

Irena Vaišvilaitė „Walks in Christian Vilnius“ (į anglų k. vertė Jayde Will)

Angliškoji knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ versija – pirmas nuoseklus kultūrinis vadovas po daugiakonfesinį ir daugiatautį Vilnių. Nuolat pabrėžiama, kad Vilniuje sugyveno krikščionybė, judaizmas ir islamas, tačiau ne tik tai, bet ir ilgalaikė Rytų ir Vakarų, arba graikų ir lotynų, krikščioniškųjų tradicijų kaimynystė Lietuvos sostinėje yra išskirtinė Europoje. Knygoje kalbama apie Rytų ir Vakarų krikščionybės palikimą ir dabartį Vilniuje, suprantamai atskleidžiamos ir su šių dienų patirtimi susiejamos pamirštos arba dabarties kasdienybei tolimos kultūros vertybių prasmės.

Knyga siekia atgaivinti pasivaikščiojimų žanrą ir urbanistiniame Vilniaus audinyje išskirti su religiniu miesto gyvenimu susijusias temas. Pasivaikščiojimų žanras turėtų skaitytoją įspėti ir apie kitą knygos savitumą – tai ne žinynas, o asmeniškas pasakojimas, kuriame nestinga įspūdžių, nuomonių ir prisiminimų.

Gintarė Jankauskienė, Justina Mikeliūnaitė, dr. Julius Neverauskas ir Neringa Rogalskytė „Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus“

Perskaitę šią knygą apie dažniausius valgymo sutrikimus, susipažinsite su žurnalisčių Gintarės Jankauskienės ir Justinos Mikeliūnaitės parengtomis sveikstančiųjų istorijomis, o išsamiuose gydytojų Juliaus Neverausko ir Neringos Rogalskytės komentaruose rasite veiksmingų, sėkmingai taikomų šiuolaikinės psichiatrijos ir psichoterapijos gydymo metodų bei patarimų.

Taip pat sužinosite, kaip suvaldyti emocinį valgymą, ar galime įveikti nenumaldomą greitojo ir perdirbto maisto norą, kaip pasiruošti persivalgymo atkryčiui, kokių veiksmų imtis, jei valgymo sutrikimu serga artimas žmogus.

Nelikite vieni su liga – ji gali būti už jus stipresnė. Prašykite artimųjų ir specialistų pagalbos. Laimė, padėti sau ir pasveikti nuo valgymo sutrikimų įmanoma.

Walter Tevis „Valdovės gambitas“ (iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė)

Automobilio avarijoje žuvus motinai, vos aštuonerių sulaukusi Betė Harmon išsiunčiama į našlaičių globos namus. Ji atranda du būdus bent mintimis pabėgti iš slegiančios aplinkos: tai žaidimas šachmatais ir žalios pailgos piliulės, kasdien dalijamos vaikams, kad liktų ramūs. Netrukus tampa akivaizdu, kad Betė turi stulbinamą šachmatininkės talentą. Išskirtinai vyrų dominuojamame žaidime paauglė ima po truputį skintis kelią į svarbiausias Amerikos šachmatų varžybas ir susikuria naują gyvenimą.

Tituluojamas naujai atrasta klasika, vertinamas už savitą stilių, romanas „Valdovės gambitas“ – tai daugiabriaunė likimo nuskriaustos nuo priklausomybių kenčiančios ir sykiu genialiu talentu apdovanotos moters brandos istorija konservatyvioje, stereotipų ir lyčių nelygybės kaustomoje XX a. antros pusės Amerikos visuomenėje.

Caroline Criado Perez „Nematomos moterys“ (iš anglų k. vertė Daiva Repečkaitė)

Įsivaizduokite: jūsų išmanusis telefonas netelpa į kelnių kišenę; eilė prie tualetų kaskart driekiasi per visą teatro fojė ir jums tenka laukti, atrodytų, amžinybę; daktaras išrašo jūsų kūnui netinkamą vaistų dozę, nes taip nurodyta standartiniame vartojimo lapelyje, o automobilyje gerokai arčiau pritraukiate sėdynę, kad pasiektumėte pedalus. Jei bent pora dalykų skamba pažįstamai, tikėtina, jog jūs... moteris.

Viso to priežastis – duomenys, tiksliau – duomenų spragos. Rašytoja ir aktyvistė Caroline Criado Perez, remdamasi moksline literatūra ir naujausiais tyrimais iš įvairių šalių, atskleidžia, kaip su lytimi susijusių duomenų spragos veikia ne tik visą pasaulį, bet ir kiekvieno iš mūsų, vyro ar moters, kasdienius veiksmus, pasirinkimus, net gyvenimo būdą, ir svarsto, kaip, užpildžius duomenų spragas, pasaulis galėtų tapti visoms ir visiems išties patogus.

Hervé Le Tellier „Anomalija“ (iš prancūzų k. vertė Greta Štikelytė)

Neįtikėtinas įvykis per skrydį Paryžius–Niujorkas 2021 m. kovą aukštyn kojomis apverčia šimtų jo keleivių gyvenimus. Patekę į galingą audrą, galiausiai jie saugiai nusileidžia, bet nė vienas nenutuokia, kad audra buvo toli gražu ne įprasta. 2021 m. birželį tarsi iš niekur danguje pasirodo lėktuvas, identiškas jau nusileidusiam prieš tris mėnesius, su keleivių antrininkais.

Romane „Anomalija“, supynus logiką, fikciją ir šiek tiek magijos, meistriškai žongliruojama įvairiais literatūros žanrais, nestokojant ironijos ir humoro keliami provokatyvūs klausimai apie žmonijos egzistenciją, realybę, tikėjimą, likimą, laisvą valią ir tyrinėjamos iš pirmo žvilgsnio neįžvelgiamos žmogaus esybės pusės.

Jane Harper „Paklydėlis“ (iš anglų k. vertė Eglė Petrauskaitė)

Po negailestinga Australijos lygumų saule susitinka du broliai. Jų susitikimo vieta – paslaptimis apipintas nežinomo piemens kapas. Tačiau Neitanas ir Babas čia ne dėl vietinės legendos: prie šimtamečio antkapio rastas trečio brolio lavonas.

Policijai nerandant atsakymų į klausimus dėl Kamerono mirties, jų ieškoti imasi vyriausiasis – Neitanas. Kas pražudė Braitų šeimos atžalą? Mirtinai pavojinga gamta? Ar dar pavojingesnė jos nulemta vienatvė? Skaudžią šeimos dramą paženklina sunkumai, smurtas ir spengianti tyrų tyla.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją