„Lenskio vaidmuo nėra itin sudėtingas nei vokaliniu, nei aktoriniu požiūriu. Tačiau atlikėjas turi jausti muzikos grožį ir pasistengti jį atskleisti, nepasiduodamas liūliuojančio sentimentalumo pagundoms. Esu regėjęs ne vieną tenorą, kuris garsiąją Lenskio ariją dainavo apsiašarojęs. Mano nuomone, dramaturginė mintis svarbesnė už muzikos peršamą jausmą, todėl negalima dainuoti taip, tarsi tau pačiam savęs būtų gaila“, – kalba spektakliui Vilniuje besirengiantis E. Montvidas.
Gimtinėje viešinčiam solistui priimtinas režisieriaus Vasilijaus Barchatovo pastatymo rusiškas archajiškumas. Netrikdo jo ir neįprasta Lenskio žūties scena, nors E. Montvidas pripažįsta, kad pirmąkart ryžtis pavojingam šuoliui prireikė drąsos.
„Padėjo tai, kad augdamas Kaune daug laiko esu praleidęs „Dirbtinio pluošto“ sporto komplekse, kuriame dirbo mano teta. Ten mes, vaikai, savo malonumui dažnai šokinėdavom ant čiužinių. Visgi operos solistui tai daryti sudėtingiau: turi suspėti ir frazę laiku padainuoti, ir orą iškvėpti, kad atsitrenkiant jo nebebūtų plaučiuose“, – aiškina tenoras.
Jam yra tekę dalyvauti „Eugenijaus Onegino“ spektakliuose Anglijoje rengiamame Glaindburno vasaros festivalyje, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, Liono nacionalinėje operoje, Ženevos Didžiajame teatre, Sen Galeno teatre, taip pat Latvijos nacionalinėje operoje.
Režisierių sąrašas nemažiau įspūdingas: Glaindburno festivalyje spektaklį režisavo Grahamas Vickas, Ženevoje, perėmusioje Niujorko „Metropolitan“ teatro sukurtą pastatymą – Robertas Carsenas, Lione – Peteris Steinas, Miunchene – Krzysztofas Warlikowskis, beje, P. Čaikovskio operos veiksmą perkėlęs į Amerikos kaubojų prerijas.
„Eugenijaus Onegino“ spektaklyje Tatjaną dainuos Sandra Janušaitė, Oneginą – Eugenijus Chrebtovas, Olgą – Jovita Vaškevičiūtė, Greminą – Egidijus Dauskurdis. Diriguos pastatymo muzikos vadovas Robertas Šervenikas.