Eglei ir Rokui Kašėtoms įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Jis skirtas už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai, išsaugant ir įprasminant jos tapatybę ir autentiką, už apimtis ir užmojus, už skleidžiamą įvairiaprasmės tradicijos ir modernumo darną mūsų šiuolaikiniame pasaulyje, praneša Kultūros ministerija.

„Jūsų veikla yra nuostabus etnokultūros puoselėjimo, populiarinimo pavyzdys, kuris sulaukia ir plataus atgarsio visuomenėje. Ačiū Jums už labai prasmingus darbus. O šis Garbės ženklas yra ne tik jų įvertinimas: aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas neša žinią ir apie tam tikrą misiją, nuo kurios Jūs iš esmės jau nepabėgsite. Tikiuosi, kad ir nebėgsite bei toliau ja dalinsitės su kitais“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.

Eglė ir Rokas Kašėtos – dzūkų etninės kultūros, tradicijų ir tarmės puoselėtojų šeima, ypatingą dėmesį skirianti dzūkų tradiciniam dainavimui ir amatų, ypač audimo, tyrinėjimui ir žinių sklaidai. 2020–2024 m. jie kasmet organizavo dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“, kuris tapo jungtimi tarp įvairių Dzūkijos vietų žmonių, būrė ir stiprino bendruomenes.

E. Kašėtienė inicijavo ir kartu su Raminta Beržanskyte ir Mindaugu Rasimavičiumi sukūrė dzūkų audimo tradicijai skirtą platformą „Parėdzymai“. Kartu su kūrybine komanda įgyvendino projektą „Nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas: mokomųjų filmų serija“, kurio rezultatas – penkiolikos mokomųjų-dokumentinių filmų ciklas, du etnografiniai-dokumentiniai filmai bei patį projektą ir jo kūrybinę komandą pristatantis filmas. Ši dokumentuota medžiaga ir sukurti filmai turi didelę etnografinę, istorinę, edukacinę, meninę ir antropologinę vertę.

„Per pastaruosius dvylika metų Šilų Dzūkijos subregione organizavau ir vykdžiau daugybę ekspedicijų tautosakai, istoriniams pasakojimams rinkti, vadovavau grupėms „Obelija“, „Šalavija“, taip pat etnografiniam Žiūrų kaimo ansambliui. Šiuo metu gilinuosi į vietos dainavimo tradicijos subtilybes, dainuoju solo arba duetu su vyru, siekdama perprasti ir kitiems perteikti autentišką šių kraštų muzikinę tradiciją. Tris kartus tapau respublikinio lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų konkurso „Grįžulai“ pirmosios vietos nugalėtoja“, – apie savo folklorinę ir etnomuzikologinę veiklą pasakoja E. Kašėtienė.

R. Kašėta taip pat yra multiinstrumentalistas, muzikos instrumentų gamintojas, „dzūkodelikos“ žanro (modernios muzikinės kūrybos dzūkų tarme) pradininkas ir puoselėtojas. Jo idėja ir siekis – nutiesti tiltą tarp šios tarmės ir šiuolaikinių muzikinės raiškos formų ir taip tarmei suteikti naują gyvenimą, nepalikti jos praeityje.

Pagrindinis visų šios šeimos vykdomų veiklų tikslas – padėti atrasti krašto tradicijoms vietą moderniame pasaulyje, populiarinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas išskirtinai būdinga lietuvių, o ypač dzūkų, etninei kultūrai, parodyti jos aktualumą ir svarbą.