„PASKUTINIUOSIUS“ lapkričio 21 d. pradės naujas teatro „Meno fortas“ projektas „Tylos monologai“, kurio premjera įvyko šių metų liepą Šiluvoje. „Tylos monologai“ – tai įsimintiniausių monologų iš Nekrošiaus „Meno forto“ spektaklių koliažas. Kęstučio Jakšto režisuotame projekte dalyvauja aktoriai Vladas Bagdonas, Aldona Bendoriūtė, Rolandas Kazlas, Viktorija Kuodytė, Simonas Dovidauskas, Vytautas Rumšas, Kostas Smoriginas, Remigijus Vilkaitis.

Visi „PASKUTINIŲJŲ“ ciklo spektakliai bus rodomi Jaunimo teatre, kuriame Eimuntas Nekrošius pradėjo savo kūrybinį kelią. Lapkričio 22 d. jį simboliškai atidarys paskutinis lietuviškas režisieriaus pastatymas „Kalės vaikai“ pagal to paties pavadinimo Sauliaus Šaltenio romaną, sukurtas Klaipėdos dramos teatre. Šis darbas vainikavo prieš tris dešimtmečius Jaunimo teatre užsimezgusį Nekrošiaus ir Šaltenio kūrybinį bendradarbiavimą. Greta Nekrošiaus spektaklių „Jobo knyga“, „Inferno-Paradiso“, „Bado meistras“, sukurtų teatre „Meno fortas“, bus parodyti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas „Borisas Godunovas“ ir Jaunimo teatre režisuotas „Cinkas (Zn)“.

Išskirtinis „PASKUTINIŲJŲ“ programos renginys – paroda Eimunto Nekrošiaus „Meno fortas“ bus atidaryta lapkričio 22 d. ir veiks iki 2020 m. sausio 12 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje.

Nekrošius dirbo įvairiuose pasaulio teatruose, bet didžiausią dėmesį skyrė savo teatrui „Meno fortas“, įkurtam 1998 metais. Nedidelėje repeticijų salėje Bernardinų gatvėje režisierius per pastaruosius du dešimtmečius sukūrė daugumą savo spektaklių. Tokie iš jų, kaip „Makbetas“, „Otelas“, „Faustas“, „Dieviškoji komedija“ buvo vaidinami ilgus metus ir keliavo po pasaulį. Kai kuriuos savo spektaklius, kaip antai „Giesmių giesmė“, Bado meistras, Nekrošius pritaikė rodymui toje pačioje „Meno forto“ erdvėje. „Meno fortas“ Nekrošiui reiškė ne tik vietą, į kurią jis nuolat sugrįždavo, bet taip pat jo kūrybinę poziciją. Režisierius buvo įsitikinęs, kad teatrui atsirasti nereikia didelių salių ir techninių priemonių, jis gimsta iš žmonių idėjų ir kūrybiškumo.

Parodoje Eimunto Nekrošiaus „Meno fortas“ pristatomi jau neberodomi spektakliai: „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“, „Metai“, „Giesmių giesmė“, „Faustas“, „Idiotas“, „Dieviškoji komedija“. Eksponuojami režisieriaus kūrybinių bendražygių Nadeždos Gultiajevos ir Mariaus Nekrošiaus sukurti spektaklių scenovaizdžių elementai, piešiniai, eskizai, kostiumai ir fotografijos iš asmeninių archyvų. Su spektakliais susietos režisieriaus minčių ir užrašų citatos. Parodos architektas Marius Nekrošius. Kuratoriai Audronis Liuga ir Julija Reklaitė. Dizaineris Audrius Jankauskas.

Paroda Eimunto Nekrošiaus „Meno fortas“ šią vasarą ir rudenį sulaukė didelio susidomėjimo Neapolio teatro festivalyje, Sankt Peterburgo teatro festivalyje „Baltijskij dom“ ir teatro festivalyje „Konfrontacje teatralne“ Liubline.

Eimunto Nekrošiaus kūryba daugiau kaip tris dešimtmečius yra tarptautinės teatro bendruomenės dėmesio centre. Nekrošius buvo vienas iš kelių Centrinės ir Rytų Europos šalių teatro menininkų, reikšmingai paveikusių šiuolaikinio teatro raidą ir atspindėjusių gilumines visuomenines šių šalių transformacijas. Šiam, vienam iškiliausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros kūrėjų, tarptautinį pripažinimą pelnė jo unikalus, į nieką nepanašus meninis mąstymas, iš kurio gimė šiuolaikinio scenos meno žodyne jau prieš kelis dešimtmečius prigijęs terminas Nekrošiaus teatras. Tarptautiniame kontekste jis yra gretinamas su Ingmaro Bergmano, Tadeuszo Kantoro, George‘o Strehlerrio, Heinerio Mullerio sukurtais teatro pasauliais, tapusiais aktualiu jų gimtųjų šalių kultūros paveldu.

Pirmą kartą rengiama Nekrošiaus kūrybai skirta tarptautinė konferencija vainikuos „PASKUTINIŲJŲ“ renginių ciklą. Konferencija „Eimuntas Nekrošius DABAR“ įvyks lapkričio 29 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Joje dalyvaus ir pranešimus skaitys žinomi teatro teoretikai iš Lenkijos, Rusijos, Italijos, Lietuvos, taip pat tarptautinį pripažinimą pelnę jaunesni režisieriaus kolegos.

Visa „PASKUTINIŲJŲ“ programa skelbiama čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją