Kino meno apmąstymai Vilniaus šventovėje

Šių metų festivalio renginiai Vilniuje sieks naujai atrasti kino meno esmę ir atpažinti išskirtinai tik jam būdingus apžavus. „Kino komercializacija, jame dominuojanti socialinė, politinė ar istorinė retorika, atrodo, giliai paslėpė šios medijos galią sužadinti žiūrovo vaizduotę ar net tapti ja pačia. Kinematografinių apmąstymų erdve pasirinkta Vilniaus architektūros nuošalėje esanti, vėlyvojo baroko perlu tituluojama, Ramintojos bažnyčia. Mus patraukė, kaip švelniai bundanti miesto dvasinio augimo vieta kontrastuoja su miesto kultūrinimo procesais“, – sako „Suspausto laiko“ įkūrėjas ir vadovas Artūras Liutostanskis.

Kinematografinė terapija iš Jungtinės Karalystės

Pirmąjį festivalio antradienį, liepos 7 dieną, atvers britų režisieriaus Scott‘o Barley darbas „Sleep Has Her House“ (2017). Eksperimentinio kino bendruomenės itin palankiai sutiktas darbas sunkiai klasifikuojamas kinui įprastais apibrėžimais. Tai 90 minučių trunkantis kinematografinis noktiurnas, sutvertas iš telefonu pagautų kadrų, piešinių bei nuotraukų. Jame nėra dialogų, siužetinių linijų ar refleksijos pastangų, tačiau kantraus stebėjimo dėka ilgainiui atsiveria žadą atimantys visatos kontūrai ir žmogaus intymumo misterija. Kinas menininkui – tarsi metafora, kurios prasminė gelmė nepasiekiama žodžiais, kuri didžiai sujaudina tam, kad nuramintų.

Festivalio akimirka

Italijos miniatiūros

Liepos 14 dienos vakaras prasidės susitikimu su italų eksperimentinio kino menininku Enzo Cillo ir jo darbų „Ekpyrosis“ ir „Light night“ peržiūra. Režisierius savo kinematografiniuose etiuduose tyrinėja regimo ir neregimo, pasirodančio ir nykstančio ribą. Svarbiausiu kūrybos metodologinių įrankiu režisierius renkasi įprastinę šviesos ir tamsos sampratos kritiką. Jo kameros „akyje“ žaidžiantys šviesos pluoštai glosto pamažėl tamsoje išnyrantį objektą, o žiūrovas nejučia patiria tai, kad tamsa nėra slepianti. Tamsa Enzo darbuose pasirodo kaip autonomiška substancija, kuri regimam pasauliui suteikia konkretumą, individualumą ir sunkį.

Nebyliojo kino ir grupės „ Sheep Got Waxed“ dialogas

Antroji liepos 14 dienos vakaro dalis bus skirta gyvai atliekamos muzikos ir avangardinio kino akistatai. Muzikinėmis improvizacijomis Jean Cocteau filmą „The blood of a poet“ (1929) kalbins jaunieji lietuvių džiazo meistrai „Sheep Got Waxed“. Savo aštriu, energingu ir ironišku skambesiu išsiskiriantys free-jazzo atstovai savo skambesiu tarsi skulptoriai skobia formas, figūras, linkius, o jų instrumentai koncertų metu išgręžiami iki paskutinio prakaito lašo.

Tuo tarpu jų scenos partneriu tapsiantis Jean Cocteau – itin spalvinga ir kūrybinga asmenybė. Tai avangardinio judėjimo Europoje žymūnas. Renginio peržiūrai pasirinktas jo darbas buvo pirmuoju kinematografiniu bandymu ir sudaro vieną iš trilogijos „Orfejas“ dalių. Šis filmas – tai siurrealizmui būdingais kūrybiniais principais sukomponuota kelionė per sapną, kurį apie žmogaus kūrybines galias, mirtį ir atgimimą, tikrovę ir iliuziją sapnuoja pats žiūrovas.

Liepos 22-25 dienomis festivalis lankysis Nidoje, o rugpjūtį ir rugsėjį – Dusetose, Klaipėdoje ir Anykščiuose. Visa festivalio programa ir renginių tvarkaraštis – „Suspausto laiko“ Facebook paskyroje. Festivalį „Suspaustas laikas“ remia Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)