Vakaro metu A. Vasiljevas papasakos apie tai, kaip seksas veikia madą, o mada – seksą. Tai naujas požiūris į mados istoriją per seksualumo prizmę ir visuomenės normas nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kokių „priemonių“ imdavosi žmonės visais laikais, kad patiktų priešingai lyčiai? Kaip keitėsi požiūris į seksą ir kaip tai atsispindėjo madoje? Kokie grožio kanonai vyrų ir moterų išvaizdai buvo taikomi skirtingais žmonijos vystymosi periodais? Šiame susitikime maestro atskleis savo kaip mados sociologo poziciją ir jo įžvalgos sunaikins ne vieną susiformavusį stereotipą.
Apie artėjantį renginį ir novatorišką požiūrį į mados istoriją, estetiką bei industriją – naujausiame Gintarės Albrechtaitės-Lingienės interviu su Aleksandru Vasiljevu „L'Officiel“ žurnale (nurodžius šaltinį ir autorių galima publikuoti šią medžiagą).
– Pastarąjį kartą paskaitą Lietuvoje skaitėte prieš penkerius metus. Kas lėmė tokią pertrauką?
– Buvau užimtas kita veikla: keliavau aplink pasaulį, rūpinausi mados muziejaus, kurį planuoju atidaryti 2018 m. Vilniuje, reikalais. Siekdamas populiarinti, skleisti šią žinią, Lietuvoje leidau mados knygas tiems, kurie domisi istorinėmis, šiuolaikinėmis ir ateities įvaizdžio tendencijomis. Tik susiejus šiuos tris elementus galima suprasti madą. Be to, manau, dabar tinkamas laikas užmegzti ryšį su jaunuoliais, kurie nėra manęs girdėję, nes prieš penkerius metus buvo per jauni.
– Paskaitos tema „Seksas ir mada. Šiandienos tendencijos ir ateities prognozės“ skamba provokuojančiai. Gal galite atskleisti keletą idėjų, kurias plėtosite renginio metu?
– Papasakosiu apie tai, kaip seksas veikia madą, o mada – seksą. Tai naujas požiūris į mados istoriją per seksualumo prizmę ir visuomenės normas nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kokių „priemonių“ imdavosi žmonės visais laikais, kad patiktų priešingai lyčiai? Kaip keitėsi požiūris į seksą ir kaip tai atsispindėjo madoje? Kokie grožio kanonai vyrų ir moterų išvaizdai buvo taikomi skirtingais žmonijos vystymosi periodais?
– Turbūt puikiai išmanote mados istoriją. Ar vis dėlto pastaruoju metu atradote, sužinojote ką nors įdomaus?
– Pastarąjį kartą nustebau išvydęs 2015–2016 m. rudens–žiemos Ricko Owenso vyrų mados kolekciją. Modeliai žengė podiumu be apatinių, pusiau nuogi. Tai buvo nepadoru, necivilizuota ir, žinoma, man nepatiko. Tokia dizainerio dabarties mados vizija, nors sumanymas galėjo atrodyti kaip būdas pasireklamuoti, atkreipti į save dėmesį. Vis dėlto emocinė žinutė tokia negatyvi, kad žmonės vargiai bėgs pirkti šio kūrėjo daiktų. Jei toks šou – reklamos triukas, jis nepavyko. Mano manymu, mados namai pademonstravo priešistorinės visuomenės įvaizdį, kuomet žmonės nešiojo tik žvėrių odą ar kailį ir gyveno urvuose. Kolekcija nukėlė į pirmykštę aprangos stadiją.
– Parašėte 28 knygas. Tačiau esate ne tik didis rašytojas, pasakotojas, bet ir oratorius. Iš kur tas gebėjimas prikaustyti auditorijos dėmesį, ją pavergti?
– Tai vadinama hipnoze, charizma, kurios esmė – balsas, gestikuliacija. Mano vedamą televizijos projektą kiekvieną dieną žiūri 35 milijonai žiūrovų ir visi jie yra užhipnotizuoti. Manau, tai duota iš prigimties. Aišku, mokiausi iš kitų asmenybių, gebančių hipnotizuoti auditoriją: balerinų, rašytojų, muzikantų...
– Ar turite specialių ritualų prieš tokius renginius: tarkime, tylos valandėlė, pokaičio miegas, kavos puodelis?
– Aš beveik nevartoju kavos, esu arbatos mėgėjas. Kasdien išgeriu 5–6 puodelius angliškos juodos „Earl Grey“. Kai kurie žmonės gali būti gyvi tik kava ir cigaretėmis, pažįstu tokių. Mano narkotikas yra arbatoje esantis taninas. Būna, tenka skaityti ir po kelias paskaitas per dieną, taigi ištisai kalbėti devynias valandas. Todėl turiu saugoti balsą. Visuomet nuotaiką pakelia mano šuo Kotikas, kartais ir jis dalyvauja paskaitose.
– Kaip manote, kodėl šiuo metu tokia aktuali tradicinio grožio neigimo tendencija?
– Įprastas vyro ar moters grožis suvokiamas kaip senamadiškas, nes naujojo tūkstantmečio karta grožiu laiko tai, kas praėjusiame amžiuje atrodė bjauru. Bjaurus įvaizdis yra paauglių tendencija, kadangi nūdienos jaunuoliai neišmano grožio supratimo, vyravusio ankstesniame šimtmetyje. Galima atsekti, kad kiekvieno amžiaus estetikos samprata skiriasi nuo praėjusio: dalykai, atrodę estetiški XX a., buvo laikomi negražiais XIX a.; kas pastarajame šimtmetyje imta laikyti grožiu, XVIII a. atrodė bjauru ir t. t. Nauja grožio samprata visada randasi iš užribio. Mano istorinių kostiumų kolekcijų parodos Lietuvoje ir kitose šalyse yra taip lankomos dėl to, kad žmonės ieško grožio, kokio negali pamatyti aplink ar parduotuvėse.
– Kokią matote mados ateitį?
– Drabužiai supanašės, neturės nieko bendra su išskirtinumu. Kaip kad dabar, matome, nyksta dydžių skalė. Dar visai neseniai aprangos būta labai įvairių matmenų, žymimų skaičiais 34, 36... 58. O dabar turime S, M, L, XL. Po poros dešimtmečių teliks trys dydžiai: M, L, XL, nes dėl hormonus veikiančio maisto jaunoji karta bus stambesnė.
Nemanau, kad ateityje drabužiai apskritai turės ką nors bendra su estetika, bent jau tokia, kokią įsivaizduojame dabar. Pasaulyje išplis azijiečių rasė, kuriai mūsų grožio samprata bus nė motais. Tiesa, dabar jie kopijuoja italų ir prancūzų madą, bet tik tai, kas yra siuvinėta ir nėriniuota. Europos mados prigimtis jų nedomina. Patikėkite, į parodas, kurias rengiu visame pasaulyje, ateina tik europiečiai. Jie domisi, nes tai – jų istorijos dalis. Europietiška estetika gyvuos tol, kol ją kas nors prisimins. Nebeturėdama kur eiti, mada auga ir tampa vis masiškesnė. Likę tik keli dizaineriai, kuriantys unikalius dalykus. Ir tai tik kolekcininkams. Šiuolaikinei madai rūpi ne unikalumas, nes jo niekam nereikia, o patogumas, praktiškumas, universalumas.
– Kodėl, Jūsų nuomone, šiuolaikinėje madoje taip sumišęs vyriškas ir moteriškas stilius?
– Praeityje skyrėsi vyrų ir moterų gyvenimo būdas, socialiniai vaidmenys. Vyrai sunkiai dirbo, jiems reikėjo jėgos triūsti fabrikuose, laivuose, laukuose... Dabar darbininkų klasės nebėra ir nebebus ateityje – juk jaunuoliai nesvajoja tapti nė vienos šių profesijų atstovais. Visi siekia karjeros biure, prie kompiuterio, o spaudyti kompiuterio klaviatūrą, pakelti telefono ragelį, padaryti dokumento kopiją nereikia ypatingo vyriškumo. Kad turėtų tvirtą, atletišką kūną, vyrai naudoja anabolinius steroidus, eina į sporto klubus. Kitaip jų sudėjimas nesiskirtų nuo moterų, ypač tokiame moterų emancipacijos amžiuje, kai jos siekia nieku gyvu nenusileisti vyrams: uždirbti tiek pat pinigų, gauti tokias pačias pareigas darbe, valdyti pasaulį, kaip praeityje darė tik vyrai.
Tai veikia ir mados pasaulį: dauguma moterų nesibodi trumpai kirpti plaukus, prisitaikyti vyriškos aprangos drabužius: kelnes, džinsus, aulinius batus, megztinius, vyriškus paltus, švarkus. O vyrija, nenusileisdama damoms, vis dažniau pamąsto, ką nugvelbti iš moteriškų apdarų.
Nesakau, jog kada nors vyrai dėvės sijonus – jie nepatogūs, o nepatogumas nėra šiuolaikinės mados bruožas. Galų gale jų nebereikės ir moterims... Nuo tada, kai dailioji lytis pradėjo vairuoti automobilius, atsisakė pirštinaičių, skrybėlaičių ir kitų nepraktiškų dalykėlių, moteriškumas ėmė nykti. Šiuo metu jį atspindi tik detalės, kurias pašalinus damos drabužius galėtų nešioti ir vyras.
– Sakote, kad ateities mada bus vyriškesnė?
– Ne, ji bus androginiška, nebeliks skirtumų tarp vyriškų ir moteriškų drabužių. Tai susiję su suvienodėjusiais vyro ir moters socialinio gyvenimo vaidmenimis. Ir net tik. Moteris dabar neprivalo susirasti vyro, kad turėtų vaiką – jį gali atstoti mažas buteliukas... Jei toks požiūris ir toliau plėtosis, vyrijai, norinčiai susilaukti palikuonių, nebereikės moterų.
Pažvelkime į šiuolaikines moteris, kurios motinystę lengvai iškeičia į karjerą: nebenori maitinti vaiko, kad nepasikeistų krūtinės forma, atžalas lengvai patiki auklių globai, nes trokšta dirbti, dirbti, dirbti, kad galėtų nusipirkti dar vieną androginišką drabužį...
Lyčių niveliaciją skatina ir vis tobulėjanti, pinganti plastinė chirurgija. Kadaise pasikeisti lytį atrodė neįsivaizduojamas dalykas, o dabar, nors tai reta ir brangu, yra įmanoma. Vystantis medicinos technologijoms, su laiku tai taps įprastu reiškiniu. Patikėkite manimi, po 20 metų trylikamečiai ar keturiolikmečiai vaikai patys rinksis, kokiai lyčiai nori priklausyti...
– Pagal kokius kriterijus atsirenkate eksponatus į savo kolekcijas?
– Kostiumas turi būti sukurtas dizainerio, dėvėtas garsios asmenybės arba itin kruopščiai pagamintas namuose. Dėmesį patraukia įdomi spalva. Žinoma, drabužis ar aksesuaras privalo būti gerai išlikęs, kokybiškas, kadangi restauruoti itin brangu. Mano kolekcijoje – per 50 tūkstančių objektų, jų vertė – keli milijonai, todėl reikalinga speciali priežiūra.
– Ar yra mados kolekcininkų organizacijų?
– Taip. Jos vienija kolekcininkus iš Prancūzijos, Italijos, Japonijos – viso pasaulio. Vienas didžiausių kolekcininkų gyvena Čilėje, kitas kolega – Meksikoje. Aš labai laimingas ir dėkingas, kad esu vienas iš 3–5 didžiausių privačių mados kostiumų kolekcijų savininkų pasaulyje.