„Lietuvos teatrų pavasario“ organizatorių tikslas – festivalio programoje atspindėti Lietuvos teatrų panoramą ir atliepti kasmet jį gausiai lankančios publikos lūkesčius. Anot festivalio komiteto pirmininkės teatrologės Vitalijos Truskauskaitės, kasmet analizuojant žiūrovų atsiliepimus, išryškėjo aiški tendencija: Kauno publikai rūpi šiuolaikinis dvasinis Lietuvos peizažas. Todėl neatsitiktinai išskirtiniu šių metų festivalio požymiu tapo lietuviškos dramaturgijos pastatymų gausa. K. Binkio „Atžalynas“, Žemaitės „Trys mylimos“, K. Donelaičiui skirta fantazija „Ne pagal šio pasaulio madą“, J. Tumo-Vaižganto „Nebylys“ ir „Dėdės ir dėdienės“, ir galiausiai – 2013 m. festivalio laureatė J. Marcinkevičaus „Katedra“ sudaro pusę festivalio programos.
Kiti pastatymai šiuolaikinę žmogaus tapatybę analizuoja labiau egzistenciniame kontekste. Naujas požiūris į A. Čechovo „Žuvėdrą“ ir Biblijos „Jobo knygą“, dvasinių saitų ir savęs paieškos spektakliuose J. Patricko „Mūsų brangioji Pamela“, C. Gocci‘io „Meilė trims apelsinams“, M. Gavrano „Poros“ ir G. Sibleyro „Vėjas Topolių viršūnėse“. Savo tapatybę festivalyje aktualizuoja ir nepelnytai primiršti Lietuvos akvarelininkai, „Girstučio“ kultūros centro fojė festivalio metu pristatantys parodą „Avanscena“.
Kaip visada, „Lietuvos teatrų pavasario“ programoje – žinomiausių lietuvių režisierių vardai: Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Algirdas Latėnas, Rolandas Kazlas, Aidas Giniotis, Gabrielė Tuminaitė, Rolandas Atkočiūnas.
„Formuojant festivalio repertuarą, vyrauja trys faktoriai: organizatorių noras pristatyti naujausius ir įdomiausius teatrinio sezono spektaklius; teatrų galimybės juos atvežti; publikos teatrinio proceso vertinimai, išreikšti apklausoje, kuri rengiama po kiekvieno festivalinio spektaklio“, - teigia V. Truskauskaitė. Deja, anot teatrologės, dėl ribotų finansinių galimybių šiemet pristabdyta mažųjų scenų programa, suteikianti festivaliui dar platesnio panoramiškumo. Ją ateityje tikimasi vėl išplėsti.
Tuo tarpu šiųmetinė festivalio publika savo laureatus rinksis iš OKT/Vilniaus miesto teatro, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, „Teatro projektų“, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Vilniaus teatro „Lėlė“, teatro „Meno fortas“, Šiaulių dramos teatro, „Atviro rato“ ir Klaipėdos dramos teatro pastatymų.
Didžiausiu festivalio laimėjimu jo organizatoriai laiko tai, kad visų nepriklausomybės ir teatro permainų metu jis išsaugojo meilės teatrui dvasią. Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“ rengiamas jau nuo 1977 m., kai jis buvo sumanytas kaip visų profesionalių Lietuvos teatrų gastrolių Kaune festivalis ir pavadintas „Vaidiname darbininkams“.
Tradicija visiems teatrams pavasarį suvažiuoti į Kauną parodyti naujausius savo spektaklius gyva jau 36-us metus. Šio festivalio dėka dauguma kauniečių turi galimybę gyvai susipažinti su Lietuvos teatro panorama ir patys skirti prizus aktualiausių, labiausiai publiką įkvepiančių ir jos lūkesčius atliepiančių spektaklių kūrėjams. Kauno publika šia proga naudojasi itin entuziastingai. Festivalio bilietai būna išparduoti dar gerokai prieš jam prasidedant, o apklausose po kiekvieno spektaklio žiūrovai dalyvauja itin aktyviai. Dalis jų tapo nuolatiniais festivalio rėmėjais, susibūrusiais į neformalų „Lietuvos teatrų pavasario“ rėmėjų klubą.
Kauno publikos entuziazmą Lietuvos teatrai žino ir vertina kaip puikią progą pasitikrinti savo pastatymų aktualumą. Publikos ir teatrologų žiuri prizai ir išsakyta kritika skatina nesustoti, ieškoti vis naujų teatrinės komunikacijos strategijų, atnaujinti savo požiūrį į šiuolaikinėje socialinėje realybėje gyvenančio žmogaus kultūrinius poreikius. Kas taikliausiai šiuo metu į juos pataiko sužinosime balandžio 27 d. „Lietuvos teatrų pavasario“ uždarymo metu.
„Girstučio“ kultūros centro direktorius Mindaugas Skvarnavičius kvietė žiniasklaidą ne reklamuoti „Lietuvos teatrų pavasarį“, o skleisti žinią, kad Kaune vyksta kokybiškas, didelis festivalis. „Šis festivalis – tikrai geras produktas, todėl norime, kad žmonės žinotų, jog jis vyksta“, - sakė jis.
Festivalio vadovė Gintarė Aleksandravičienė aiškino, kad šiemet naujovė yra tai, jog šiemet pirmą kartą programoje „susirinko“ žinomiausi ir publikos mylimiausi režisieriai. „Bus tikrai įdomu stebėti, ką išrinks publika. Juolab, kad pusę programos sudaro lietuviška dramaturgija, kuri yra tikrai išsiilgta teatro mylėtojų“, – paaiškino ji ir pridūrė, kad nuo pernai tęsiama nauja tradicija baigiamojo vakaro metu rodyti spektaklį–praeitų metų laureatą.
„Džiaugiamės, kad teatrai sugeba prisitaikyti prie „Girstučio“ scenos. Jau pernai keletas spektaklių šią sceną pavertė aktorių ir žiūrovų bendravimo erdve, kai publika sėdėjo ant scenos. Šiemet dėl ribotų finansų, mažųjų scenų programos atsisakyta, tačiau keletas spektaklių – Vilniaus teatro „Lėlė“, teatro „Meno fortas“ – buvo pritaikyti didžiajai scenai. Už tai dėkojame teatrams“, - kalbėjo G. Aleksandravičienė.
„Lietuvos teatrų pavasaryje“ matome tikrą teatrinės visuomenės matymą, nes programa formuojama atsižvelgiant į publikos atsiliepimus. Ir tie atsiliepimai nėra internetinių komentarų lygio – tai yra pastabos ir kritika žmonių, kurie kasmet bilietus perka paklodėmis – ateina į visus ar beveik visus festivalio spektaklius. Tai ta publika, kuri nuolat stebi Lietuvos teatrų veiklą – visą jos panoramą. Jos išsakomas požiūris teatralams yra puiki medžiaga apmąstymui“, – kalbėjo organizacinio komiteto ir žiuri pirmininkė Vitalija Truskauskaitė:
Šių metų programoje – 3 pagrindinės temos. Pusę programos sudarančiuose lietuviškos dramaturgijos pastatymuose atsiskleidžia šiuolaikinės dvasinės Lietuvos tapatybės peizažas, kuriam egzistencinį kontekstą suteikia Čechovo, Biblijos, Vakarų autorių pastatymai. Antroji tema – menininko tema, kurią gvildena Oskaras Koršunovas, Aidas Giniotis, taip pat savo požiūriu į K. Donelaitį aktualizuoja Rolandas Kazlas; ir trečia – sugrįžimas į šeimos ratą – amžina problematika, kurioje gimsta visos tapatybės ir egzistencinės temos.
Vienintelė šių metų programos netektis – 7 metrų trūkumas. Dėl per siauros scenos negalėjome pristatyti šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. Užtat išvysime vyriausios lietuvių režisierių kartos atstovo Jono Vaitkaus požiūrį į meilę ir jaunąją kartą. Taip pat labai džiaugiamės, kad Lietuvoje galime išvysti režisieriaus Eimunto Nekrošiaus Vičenzoje (Italijoje) pastatytą spektaklį „Jobo knyga“, kurioje skleidžiasi viena iš pagrindinių šio režisieriaus temų – asmeninė dievoieška. Tiesiog džiaugiamės, kad galime parodyti beveik viską, ką norėjome.
Įdomu ir tai, kad emigracija, dėl kurios Kaunas gerokai ištuštėjo, nė kiek nesumažino šio festivalio publikos rato.
Festivalio žiuri, kurios nariai – visi profesionalūs teatrologai, turintys tarptautinių festivalių patirtį:
Prof. dr. Jurgita Staniškytė, doc. dr. Edgaras Klivis, doc. dr. Rūta Mažeikienė, doktorantė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė.
Ši komisija skiria tik vieną prizą. Visus kitus festivalio rėmėjų įsteigtus prizus, kurių kasmet būna 4–7, įvardija festivalio publika.
2013 m. „Lietuvos teatrų pavasario“ laureatas režisierius Artūras Areima kalbėjo, kad šis festivalis reikalingas tai publikai, kuri yra lokali, mažiau mobili, kuri nejaučia poreikio sėsti į mašiną ir nuvykti į Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį pažiūrėti spektaklių. Gal, anot A. Areimos, todėl ir trūksta jam viešumo, jis lieka kažkur kampe, tarsi sau.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos pirmininkas, parodos „Avanscena“ kuratorius Eugenijus Nalevaika mano, kad akvarelistų sąsaja su šiuo festivaliu – ne tik Teatro metų projektai, bet ir tai, kad akvarelei kaip žanrui reikalinga grįžti į avansceną, į žinomumą.
Šiuolaikinė akvarelė yra įvairi, kaip ir teatras. Tą puikiai parodo akvarelininkų rengiama tarptautinė akvarelės bienalė, kuri vyks ir šiemet.
Tuo tarpu šiai parodai iš 48 pasiūlytų darbų buvo atrinktos 28 akvarelės.
Programa:
„Girstučio“ kultūros centre
Balandžio 5 d. 17 val. FESTIVALIO PRADŽIA
OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS/VILNIAUS MIESTO TEATRAS
A. Čechovas „Žuvėdra“. Režisierius O. Koršunovas
Vaidina: Airida Gintautaitė, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Darius Meškauskas, Gelminė Glemžaitė, Giedrius Savickas, Kirilas Glušajevas, Martynas Nedzinskas, Nelė Savičenko, Rasa Samuolytė, Vytautas Anužis.
Balandžio 6 d. 18 val. LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
K. Binkis „Atžalynas“. Režisierius J. Vaitkus
Vaidina: Diana ANEVIČIŪTĖ, Vytautas ANUŽIS, Saulius BALANDIS, Aidas BARKAUSKAS, Edgar BECHTER, Eimutis BRAZIULIS, Remigijus BUČIUS, Povilas BUDRYS, Neringa BULOTAITĖ, Adrija ČEPAITĖ, Marius ČIŽAUSKAS, Jolanta DAPKŪNAITĖ, Ieva DELININKAITYTĖ, Dainius JANKAUSKAS, Mindaugas JUSČIUS, Dovilė KARALIŪTĖ, Petras KUNEIKA, Viktorija KUODYTĖ, Eglė LEKSTUTYTĖ, Gabrielė MALINAUSKAITĖ, Karolis MATULIAUSKAS, Dalia MICHELEVIČIŪTĖ, Indrė PIVORAITĖ, Džiugas SIAURUSAITIS, Rasa RAPALYTĖ, Ramutis RIMEIKIS, Arūnas SAKALAUSKAS, Gediminas SEDEREVIČIUS, Ramunė SKARDŽIŪNAITĖ, Arūnas SMAILYS, Artūr SVOROBOVIČ, Adelė TERESIŪTĖ, Žilvinas TRATAS, Martynas VAIDOTAS, Eglė VALADKEVIČIŪTĖ, Justas VANAGAS, Arūnas VOZBUTAS, Justė ZINKEVIČIŪTĖ
Balandžio 9 d. 18 val. VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
Žemaitė „Trys mylimos“. Režisierius A. Latėnas
Vaidina: Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė, Nerijus Gadliauskas bei Gediminas Storpirštis
Balandžio 11 d. 18 val. VILNIAUS TEATRAS „LĖLĖ“
Fantazija apie poetą K. Donelaitį „Ne pagal šio pasaulio madą“.
Inscenizacijos autorius, režisierius R. Kazlas
Vaidina: Rolandas KAZLAS, Sigita MIKALAUSKAITĖ, Deivis SARAPINAS
Balandžio 12 d. 18 val. TEATRAS MENO FORTAS
„Jobo knyga“. Režisierius E. Nekrošius
Vaidina: Remigijus Vilkaitis, Salvijus Trepulis, Vygandas Vadeiša, Vaidas Vilius, Beata Tiškevič, Marija Petravičiūtė, Darius Petrovskis
Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Balandžio 15 d. 18 val. NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS
J. Patrick „Mūsų brangioji Pamela“. Režisierius A. Latėnas
Pagrindiniame vaidmenyje – Gražina Balandytė
Vaidina: Gabrielė Aničaitė, Inga Mikutavičiūtė, Algirdas Pintukas, Henrikas Savickis, Ričardas Vitkaitis, Ridas Žirgulis
„Girstučio“ kultūros centre
Balandžio 16 d. 18 val. ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
Pagal J. Tumą-Vaižgantą „Nebylys“. Režisierius J. Vaitkus
Vaidina: Vladas Baranauskas, Vilija Paleckaitė, Aurimas Pintulis, Inga Norkutė, Danguolė Petraitytė, Aidas Matutis, Anicetas Gendvilas, Juozas Bindokas, Virginija Jakštaitė, Monika Šaltytė, Juozas Žibūda, Nomeda Bėčiūtė, Vladas Baranauskas, Rolandas Dovydaitis, Eglė Stanišauskaitė, Saulius Eduardas Pauliukonis, Mindaugas Jurevičius, Rolandas Dovydaitis, teatro bendradarbis Karolis Mileška
Balandžio 22 d. 18 val. VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
J. Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“. Režisierė G. Tuminaitė
Vaidina: Regimantas Adomaitis, Agnė Šataitė, Vainius Sodeika, Mindaugas Capas, Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Daumantas Ciunis, Agnė Kiškytė
Balandžio 23 d. 18 val. ATVIRAS RATAS
C. Gozzi „Meilė trims apelsinams“. Režisierius A. Giniotis
Vaidina: Marija Korenkaitė, Aldona Vilutytė, Judita Urnikytė, Andrius Kaniava, Dalius Skamarakas, Ainis Storpirštis, Justas Tertelis, Vaidotas Žitkus
Balandžio 24 d. 18 val. KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS
Balandžio 25 d. 18 val. TEATRO PROJEKTAI
G. Sibleyr „Vėjas topolių viršūnėse“. Režisierius R. Atkočiūnas
Vaidina: Gintaras Adomaitis, Albinas Keleris, Petras Venslovas
Balandžio 27 d. 17 val. BAIGIAMASIS FESTIVALIO VAKARAS
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
J. Marcinkevičius „Katedra“. 2013 m. festivalio laureatas. Režisierius O. Koršunovas
Vaidina: Marius Repšys, Vytautas Anužis, Dainius Gavenonis, Arūnas Sakalauskas, Martynas Nedzinskas, Toma Vaškevičiūtė, Monika Vaičiulytė, Remigijus Bučius, Ainis Storpirštis, Paulius Ignatavičius, Dovydas Stončius, Saulius Bareikis, Darius Meškauskas, Vytautas Rumšas, Šarūnas Puidokas, Vitalija Mockevičiūtė, Nelė Savičenko, Marius Čižauskas, Eimutis Braziulis, Ramunė Skardžiūnaitė, Neringa Bulotaitė, Ramutis Rimeikis, Arūnas Smailys, Edmundas Mikulskis, Saulius Balandis, Arūnas Vozbutas, Regina Garuolytė, Diana Anevičiūtė, Monika Bičiūnaitė, Adrija Čepaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Jūratė Vilūnaitė, Vesta Rasa Grabštaitė, Laurynas Apšega, Adomas Gavenonis, Michailas Semaško, Andžej Ragoža, Henrikas Makauskas.