E.Pleškytę ir jos talentą prisimindamas A.Puipa: ji gimė ne tuo laiku

Lietuvos knygynuose pasirodė knyga apie legendinę Lietuvos teatro bei kino aktorę Eugeniją Pleškytę. „Trys mėnesiai ir dvidešimt dienų. Būtent tiek laiko jai pritrūko gyventi, kad galėtų pavartyti savo atsiminimų knygą. Jos kelionė į amžinybę taip pat buvo palydėta filmo apie jos iškilią asmenybę. Laimei, ji dar spėjo pamatyti apie save sukurtą filmą“, - knygos „Vienintelė. Eugenijos Pleškytės laikais“ pristatyme kalbėjo Gražina Arlickaitė.

Prisiminimais dalinosi kino ir teatro grandaiIdėją parašyti knygą, autorei Birutei Vyšniauskaitei labai atsargiai pasiūlė pati E. Pleškytė. „Dariau interviu apie jos brolį Eugenijų Pleškį. Ir ji labai atsargiai pasiūlė imtis knygos apie jos laikmetį. Tačiau kurį laiką aš nedrįsau imtis tokio projekto, o ji daugiau nebesiūlė. Tačiau mes ir toliau bičiuliavomės. Kai Eugenijai suprastėjo sveikata, norėjau sukurti apie ją bent jau laidą. Bet Valdas Babaliauskas pasakė, kad apie tokią asmenybę reikia kurti ne laidas, bet filmus. Taip po savaitės pradėjome kurti apie ją filmą“, - prisimena knygos autorė bei filmo scenaristė.Į knygą sudėti pačios E. Pleškytės prisiminimai, dienoraščio fragmentai, jos šeimos narių liudijimai. Apie ją pasakoja kartu dirbę aktoriai Antanas Šurna, Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, režisieriai Algimantas Puipa, Gytis Lukšas, Rimas Tuminas, Eimuntas Nekrošius, kino kritikės G. Arlickaitė ir Izolda Keidošiūtė, kiti E. Pleškytės bičiuliai ir amžininkai. Partnerė visam gyvenimui„Aktorė ji buvo labai gera, bet kraujo man daug sugadinusi. Charakteris jos buvo žemaitiškas, - pasakojo Antanas Šurna, prisimindamas legendinę Lietuvos teatro bei kino aktorę Eugeniją Pleškytę. „Laimingi yra aktoriai, kurie suranda savo režisierius. Man likimas to nedavė. Bet aš turėjau savo partnerę. Likimas davė man ją vieną visam gyvenimui. Atsiminsiu Eugeniją, kol gyvas būsiu. Bendravome su ja nuo Jaunimo teatro įkūrimo laikų iki pat paskutinio atsisveikinimo. Drauge dirbome tiek filmuose, tiek spektakliuose. Ji buvo tikrai graži, talentinga ir tai žinanti užsispyrusi žemaitė, - šypsodamasis prisimena A. Šurna. - Be muštynių filmas negimdavo. Labai daug kraujo man sugadindavo. Tai vienas išlekia pro duris, tai kitas.“Reikėjo pelnyti pasitikėjimąRežisierius Algimantas Puipa, prisimindamas pirmąjį savo filmą, kuriame vaidino E. Pleškytė, neslėpė, kad turėjo užsitarnauti aktorės pasitikėjimą. Tuo metu jam buvo 28-eri, o aktorė jau buvo garsi ir savo vertę žinanti kino asmenybė.„Aš atrodžiau jai kaip niekam nežinomas jaunuolis, kuriam patikėjo statyti tokį sudėtingą filmą, - darbus „Velnio sėkloje“ prisiminė režisierius. - Ji buvo kaip tik po kultinės „Herkaus Manto“ juostos. Į tą istorinį filmą visa Lietuva eidavo kaip į šventorių pasižiūrėti. Ir staiga iš aristokratės ji turėjo virsti paprasta senstančia kaimo moterimi. Man, kaip režisieriui, buvo sudėtinga paaiškinti tokiai garsiai aktorei, ko aš iš jos noriu. Aš turėjau užsitarnauti jos pasitikėjimą. Nes ji buvo savaime vaidinanti aktorė, kuriai nereikia režisieriaus. Todėl nutariau ją nustebinti. Įkalbėjau garsiausią to meto Vilniaus ginekologą, kad jis suvaidintų gydytoją, pameluojantį tai kaimietukei, kad ji gali turėti vaikų. E. Pleškytė jo filmavimo aikštelėje išvysti tikrai nesitikėjo. Ir tik po daugelio metų ji man prisipažino, kad norėtų dar kartą pasižiūrėti „Velnio sėklą“. Tai priėmiau kaip komplimentą“, - neslėpė A. Puipa.Galėjo tapti pasaulinio garso žvaigžde

Vilniaus knygų mugėje knygos apie E. Pleškytę pristatymo vakarą režisierius apgailestavo, jog aktorė gimė ne tuo laiku. Ji galėjo tapti pasaulinio garso žvaigžde.„Kai Vytautas Žalakevičius rašydavo scenarijus, jis pasakojo įsivaizduodavęs, kad bendrauja su aktoriais, kurie suvaidintų kuriamus personažus. Jis sakydavo, kad rašydavo tekstus savo mylimiems aktoriams, kaip Marlonas Brando. Bet ateidavo Martynas Budraitis, Regimantas Adomaitis ir tuos personažus puikiausiai suvaidindavo. Tiek V. Žalakevičius, tiek E. Pleškytė gimė ne tuo laiku. Žalakevičius turėjo kurti filmus tam pačiam M. Brando. O skandinaviško grožio Eugenija puikiai galėjo pritapti kokiame Ingmano Bergmano filme. Ji galėjo būti mažiausiai europinio lygio žvaigždė", - neabejojo A.Puipa. Knygos „Vienintelė. Eugenijos Pleškytės laikais“ pristatymas: