Vertinimo prioritetai
EKGT rašte daugiausia dėmesio skiriama Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programai, kuri yra tikslinė etninės kultūros projektams skirta programa. Analizuojant šios programos trūkumus, pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad joje prioritetas teikiamas projektams, skatinantiems etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo įsiliejimą į kitus kultūros sektorius. Taryba pastebi, kad etninė kultūra apima didžiulę įvairovę – muzikinį, šokamąjį, vaidybinį ir sakytinį folklorą, tarmes, tautodailę, etnoarchitektūrą, kalendorines šventes, tradicinius amatus ir t. t. Tad reikalavimas papildomai įsilieti į kitus kultūros sektorius yra beprasmis.
Taip pat abejojama nuostata vertinti EK ir NKP programos projektus pagal inovacijų prioritetą. Tarybos pastebėjimu, etninės kultūros modernizavimas nepažįstant jos autentiškų formų gali gerokai padidinti kičinės kūrybos lauką. Kai kurie šiai programai teikiami projektai aktualūs būtent dėl siekio atgaivinti jau beveik prarastas etnokultūrines vertybes ir skatinti jų išsaugojimo praktikas (pvz., beveik išnykusios lietuvininkų tarmės mokymas). Iškėlus inovatyvumo prioritetą tokie projektai neturi jokių galimybių gauti finansavimą.
EKGT ekspertų nuomone, šie EK ir NKP programai taikomi prioritetai neatitinka lygiavertės konkurencijos sąlygų, daugeliu atvejų kelia pavojų etnokultūrinių tradicijų išsaugojimui įprastinėmis ir labiausiai priimtinomis formomis. Jie prieštarauja valstybės įsipareigojimui remti autentiškas, natūralioje aplinkoje gyvuojančias etninės kultūros raiškos formas. Todėl Tarybos nuomone, vertėtų minėtų prioritetų atsisakyti. Išskiriant dalinio finansavimo prioritetus, Taryba rekomenduoja skatinti sėkmingų etnokultūrinių veiklų tęstinumą, taip pat remti etnokultūrinius projektus teikiančias nebiudžetines institucijas ir organizacijas, kurios projektus rengia ir įgyvendina daug sunkesnėmis sąlygomis nei biudžetinės įstaigos.
LKT ekspertų atranka
Kitas etninės kultūros projektų vertinimo ir finansavimo sistemos trūkumas, EKGT nuomone, yra netinkama projektus vertinančių ekspertų atranka.
EKGT išnagrinėjo LKT skelbiamą Ekspertų duomenų bazę ir nustatė, kad iš 199 ekspertų tik aštuonių kompetencijos siejasi su etnine kultūra, nematerialiuoju kultūros paveldu ar etnologija. Analizuojant konkrečių projektų ekspertinio vertinimo išvadas ne kartą įsitikinta, kad etninės kultūros projektus vertinę LKT ekspertai turi menką suvokimą apie etninės kultūros procesus ir vertybes.
EKGT rašte teigiama, kad etnokultūrinius projektus turėtų vertinti ekspertai, kuriems etninės kultūros sritis ir joje vykstantys procesai yra suvokiami.
Etninės kultūros festivalių ir kiti tęstinių renginių finansavimas
Palyginusi LKT 2021 ir 2022 m. pirmųjų etapų konkursų rezultatus, EKGT pastebėjo, kad 2021 metais EK ir NKP programoje buvo finansuoti tik 3 festivaliai, kuriems buvo skirta 18 proc. visų programos etapo lėšų (45 282 Eur), o 2022 metais – net 12 festivalių, skiriant jiems net 77 proc. visų programos etapo lėšų (198 660 Eur). Tikėtina, kad tokia padėtis susidarė iš dalies dėl to, jog kai kurių festivalių rengėjai nebuvo atrinkti gauti paramą iš programos „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“, nors anksčiau iš jos gaudavo lėšas, todėl ieškodami išeities pateikė paraiškas į EK ir NKP programą (pvz., festivalio „Skamba skamba kankliai“ rengėjai).
Viena vertus, džiugu, kad šie festivaliai LKT sprendimu visgi gavo paramą, tačiau tendencija EK ir NKP programoje skirti daugiausia lėšų būtent festivaliams ženkliai sumažina kitų etnokultūrinių projektų galimybes gauti paramą, o tai kenkia etninės kultūros įvairovės plėtrai.
Kadangi linkstama eliminuoti etninės kultūros festivalius iš programos „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“, EKGT ekspertai siūlo sukurti atskirą programą „Tęstiniai etninės kultūros renginiai“.
Etninės kultūros srities projektų ir Nematerialaus kultūros paveldo programos atskyrimas
EKGT rašte pastebima ir tai, kad Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Todėl EKGT nuomone, vertėtų pamąstyti apie atskirą Nematerialaus kultūros paveldo programą, kuri būtų skirta projektams, įtraukiantiems nematerialaus kultūros paveldo fiksavimo, išsaugojimo ir tęstinumo veiklas, esančias UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašuose ir (ar) Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade.
EKGT siūlymu, į Nematerialaus kultūros paveldo programą, kaip ir į programą „Kultūros paveldo projektai“ (skirtą daugiausia materialiam kultūros paveldui), projektus turėtų teisę teikti pareiškėjai iš visos Lietuvos. Kitus etninės kultūros projektus siūloma grąžinti į kultūros ir meno sritis, išskiriant atskirą sritį „Etninė kultūra“. Tuomet šiai sričiai projektus taip pat galėtų teikti pareiškėjai iš visos Lietuvos, kaip ir į kitas kultūros ir meno sritis.
Finansavimo etninei kultūrai ir nematerialiam kultūros paveldui didinimas
Paskutinis EKGT siūlymas – išskiriant atskirą Etninės kultūros sritį ir dvi programas (Nematerialaus kultūros paveldo ir Tęstinių etninės kultūros renginių) neabejotinai turėtų būti svarstomas bendro jų finansavimo didinimas.
EKGT atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus LKT administruojamos dalinio projektų finansavimo lėšos nuolat augo, o etninės kultūros srities, įtrauktos į EK ir NKP programą, finansavimas buvo nepagrįstai sumažintas net iki 60 proc.: 2015 metais Etninės kultūros srities projektams buvo skirta 583 tūkst. Eur, o nuo 2020 metų EK ir NKP programai skiriama lėšų kvota siekia tik 350 tūkst. Eur. Primindama citatą iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulės „Lietuvos Respublikos Seimas, suvokdamas, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas <...>“, EKGT siūlo didinti LKT lėšas etninei kultūrai ir nematerialiam kultūros paveldui, skiriant iš viso ne mažiau kaip 900 tūkst. Eur, paskirstant šią sumą Etninės kultūros sričiai ir dviem programoms.
Su Etninės kultūros globos tarybos raštu galima susipažinti EKGT svetainėje: www.ekgt.lt