Ant pečių nešama šventykla ir charizmatiškas vienuolis

Kaip ir dera tikrai japoniškai šventei, per Didįjį savaitgalį nebus apsieita be tradicinio šintoizmo šventyklos Mikoshi nešimo per Senamiestį. Ją, įkurdintą Teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme, bus galima apžiūrėti abi renginių dienas. Taip pat ir susitikti „mikoshi vaikinu“ vadinamą Nobuya Miyata, nuo mažens padėjusį savo seneliui, šventyklų dailidei bei restauratoriui, rengti bendruomenės šventes, organizuoti Mikoshi nešimo ritualus.

Seneliui mirus, Nobuya paveldėjo jo pareigas ir ėmėsi skleisti Mikoshi kultūrą pasaulyje. Mikoshi šventyklos pasižymi juvelyriniu detalumu, puošnumu, gyvūniškais motyvais. Sveriančios iki tonos, Mikoshi šventyklos nešamos keliasdešimties entuziaztų, kadangi tai didelė garbė. Nobuya Miyata pasakos apie švenčių kultūrą Japonijoje, kur ši tradicija gyva.

„Japonai gimsta šintoistais, o anapilin iškeliauja budistais. Tai dvi dominuojančios Japonijos religijos“, – pranešime žiniasklaidai sako charizmatiškasis Zen budizmo vienuolis Sohaku Matsushita, festivalyje skaitysiantis meditacines sutras žalvarinių varpų fone. Sukūręs įspūdingą karjerą privačiame sektoriuje netruko prieiti prie išvados, kad laimė – visai kitur.

Pasaulietiškas, lengvai bendraujantis ir daug keliaujantis vienuolis teigia, jog Zen nėra tik filosofija. Tai kūno mankšta ir patirtis, skirta pasiekti tikrąjį save. Tikima, kad Zen gali veikti kaip vaistai ištikus dvasinei krizei, nes jame slypi gyvenimo energijos šaltinis. Bent jau energijos iš šio svečio galės pasisemti ir tie, kuriems budizmas visai tolimas.

Šeimos nuotraukos ir 60 lazerinių pelyčių

Muziejaus ekspozicinėse salėse lankytojus pasitiks marširuojančios robotinės pelytės, ginkluotos lazeriais ir plaktukais. Tai vadinamojo spiečiaus meno instaliacija: rodos pelytės juda ir plaktuku plaka kas sau, tačiau jų užprogramuotas chaotiškumas sukelia harmonijos efektą. Japonijos medijų meno festivaliuose pagrindinius prizus skinantis, parodas nuo Kanados iki Europos rengiantis So Kanno tarpsta robotikos ir instaliacijų meno sankirtoje, provokuodamas jį pravardžiuoti programuojančiu visuomenės kritiku. O Didįjį savaitgalį tiems, kuriems įdomios jo „pelytės“ ir šiuolaikinis menas, skaitys pranešimą „Ar visi japonai sapnuoja robotus?“.

Komiškasis iliustratorius iš Tokijo Kimiaki Yaegashi parodys darbais ir pasakos, koks šiandieninių japonų humoras. Žvelgiant į šio ir už Japonijos ribų pripažinto autoriaus kūrinius – kupinus absurdo, siurrealizmo. Daugybę sekėjų socialinėje erdvėje turintis menininkas šiuolaikinius reiškinius komentuoja piešdamas samurajus, bikini merginas, pandas, picas, japonų folkloro personažus.

Tuos, kam įdomu, kaip išties atrodo japoniška šeima, suintriguos žinomos fotografės Rie Yamados paroda „Tapti šeima“. Netikėčiausius gyvenimo momentus ir kuriozus fiksuojanti menininkė įsikurs – bus rodomi darbai ir vyks fotografijos dirbtuvės – improvizuotoje bute–galerijoje visai netoli Didžiojo savaitgalio kiemo – Klaipėdos g. 7. Čia rasite ir pagal vintažines fotografijas padarytų komiškų šeimų nuotraukų, kur kiekvienas jų narys... pati fotografė!

Viskas apie etiketą ir besimaintį pasaulį

Beribės fantazijos audiovizualinius pasirodymus, reklamas kuriantis ir už jas Kanų Liūtu įvertintas Kazumasa Teshigawara arba – Qubibi savaitgalį Vilniuje pristatys skaitmeninę instaliaciją „Hello World“. Apie chaosą ir kosmosą, gyvenimą ir mirtį pasakos besikeičiantys čia pat kuriami vaizdai. Jie – unikalūs ir nepakartojami, kaip margas Qubibi pasaulis, kuriame nėra jokių ribų.

Teatro, muzikos ir kino muziejuje taip pat bus pristatyta unikalaus menininko, Tokijo menų universiteto profesoriaus emerito Hideya Kawakita paroda „Traukinių etiketas“. Kadaise šie 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jo kurti plakatai, auklėję japonų tautą, kaip elgtis pirmiausia viešajame transporte, išpopuliarėjo visame pasaulyje. Tarp ryškiausių jo darbų – 1972-aisiais sukurtas Tokijo metro žemėlapio dizainas, reklamos, plakatai, kurie iki šiol laikomi žanro klasika.

Skoniai, garsai, galvos dydžio teptukas

Praeiti neužsukant pro „nowJapan“ renginius savaitgalį neleis ir tradicinių Taiko būgnų garsas. Juos muš Ryotaro Sakamoto, Japonijos kultūros festivalio „Matsuri Piknik“ organizatorius, japonų kalbos mokyklėlės įkūrėjas. Taiko būgnų paskirtis kadaise buvo ir tebėra pati įvairiausia – jais žmonės skelbdavo žinias, karą, dabar naudoja kaip muzikos instrumentus per šventes, koncertus ir teatro spektaklius.

Būgnininkas Ryotaro surengs įspūdingos energijos koncertus ir kaligrafijos dirbtuves. Kokia gali būti kaligrafija parodys ir šio meno meistras Koshio Masafumi. Jis čia rengs dirbtuves, pristatys vadinamąją gabaritinę kaligrafiją, kuomet vietoj įprasto naudojamas žmogaus galvos dydžio teptukas, o kaligrafijos darbas matuojamas kvadratiniais metrais.

Neišsemiamą japoniškos kulinarijos temą kaip reikiant gvildens patyręs šefas Taku Imaizumi. Didžiojo savaitgalio metu apie tai jis skaitys pranešimą, rengs maisto dirbtuves ir papasakos, kaip gaminti japoniškai ir iš Lietuvoje perkamų produktų. Tą jis pats patyrė kaip niekas kitas – buvo kadenciją Vilniuje jau baigusio Japonijos ambasadoriaus šefas. Didįjį savaitgalį bus ne tik kalbama apie maistą – ir ragaujama, siūlomas didelis lietuviams neįprastų japoniškų desertų pasirinkimas.

Mažiau kulinariniais, daugiau – asmeniniais įspūdžiais apie keliones į Japoniją, ten gautą kūrybinį įkvėpimą, lietuvių bei japonų tapatybių skirtumus dalinsis žinomi menininkai – fotografas Tadas Černiauskas ir režisierius Saulius Baradinskas.

Vienuoliktasis festivalis „nowJapan“ pažintį su Tekančios saulės šalies menu pradės jau nuo rugsėjo 10-osios Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kur kas vakarą kvies į išskirtinius koncertus, spektaklius, projektus. Savaitgalio, rugsėjo 14–15 dienų, programos Teatro, muzikos ir kino muziejuje bei aplink jį renginiai ir šurmulys tęsis nuo 11 iki 19 valandos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją