„Šiemet festivalį organizuojame karo Ukrainoje metu, tad mūsų žvilgsniai, net ir kalbant apie knygas, bus nukreipti į tai, kas vyksta ten. Tikime, kad literatūra gali padėti rasti atsakymus tokiose sudėtingose situacijose, rašytojų vaidmuo, jų moralinė pozicija karo metu yra be galo svarbi. Tokios aktyvios pozicijos pavyzdys – ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas, kuris dalyvaus šių metų festivalyje. Žinoma, karas Ukrainoje bus pagrindinė ir pokalbio su Svetlana Aleksijevič tema, tai persismelks ir į kitas programos dalis – apie tai bus kalbama diskusijose, poetai skaitys ukrainiečių kūrėjų eiles. Tikiu, kad festivalis taps dar vienu Lietuvos solidarumo su Ukraina pavyzdžiu“, – sako festivalio, kuris šiemet vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, vadovė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
Į Lietuvą atvykstanti Svetlana Aleksijevič 2015 metais buvo įvertinta Nobelio literatūros premija už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Lietuvių skaitytojams šios rašytojos kūryba yra puikiai žinoma – penkios jos knygos yra išleistos lietuvių kalba, kuriose ji rašo
apie sovietinio režimo traumuotas žmones, dokumentinės prozos pagalba ji kalba apie karo žaizdas.
Savo knygose ji sugeba užčiuopti rusiško nacionalizmo šaknis, – to pasekmes mes dabar matome Rusijai užpuolus Ukrainą. Beje, S. Aleksijevič turi ir ukrainietiško kraujo – ji gimė 1948 metais
Ukrainoje, jos tėvas baltarusis, motina ukrainietė. Po įvykių Baltarusijoje ji pasitraukė į Vokietiją, kur gyvena iki šiol.
„Niekada Rusijoje žmogus nebuvo vertingas. Mes juk karo žmonės: arba kariaujame, arba rengiamės karui. Kažkodėl tai vadinasi gyvenimu“, – yra sakiusi S.Aleksijevič, kurios įžvalgos apie Rusijos mentalitetą itin aktualios šiais laikais. Festivalyje ją kalbins dramaturgas, rašytojas Marius Ivaškevičius.
„Open books“ festivalyje dalyvaus ir vienas garsiausių šių laikų ukrainiečių rašytojų Serhijus Žadanas, – tiesa, dėl karo Ukrainoje festivalyje jis dalyvaus nuotoliniu būdu. Prozininkas, poetas, publicistas karo Ukrainoje metu aktyviai įsijungė į paramos ukrainiečių kariams rinkimą, skleidžia informaciją apie tai, kas vyksta, visame pasaulyje. Jis jau yra lankęsis Lietuvoje, į lietuvių kalbą išverstos jo knygos „Internatas“, „Anarchy in the UKR“, „Depeche Mode“. Šiais metais Lenkijos mokslų akademija Serhijų Žadaną nominavo Nobelio literatūros premijai, jis tapo Vokietijos Heinricho Böllio fondo ir Brėmeno miesto mero įsteigtos Hannos Arendt premijos laureatu. Šis apdovanojimas jam skirtas už „politinį mąstymą“.
S. Žadanas sako, kad karas Ukrainoje turi rūpėti viso pasaulio žmonėms. „Jei Ukraina pralaimės, aukų bus ne tūkstančiai, o šimtai tūkstančių. Šių aukų kraujas bus ant sąžinės tų, kurie vis dar be baimės žaidžia su blogiu, linkėdami visiems gerovės ir taikos“, – sakė jis.
Diskusijų programoje – gilūs pokalbiai apie Ukrainą
„Praėjusiais metais festivalyje rengdami diskusijų forumą pamatėme, kad pokalbiai apie literatūrą gali aprėpti ir kur kas platesnes sritis. Šiemet, sudarydami programą, pirmiausia galvojome apie karą Ukrainoje – supratome, kaip svarbu kalbėti apie tai, ką gali rašytojai karo metu. Diskusijose dalyvaus kūrėjai, savo pavyzdžiu įrodę, ką tokiu metu reiškia žodžio galia. Bus diskutuojama apie tai, ką apie Ukrainą mes sužinome tiek iš pačių ukrainiečių, tiek iš lietuvių autorių knygų. Pastaraisiais metais ypatingą svarbą turi ir negrožinės knygos – knygų pagalba mes plečiame savo suvokimą apie pasaulį, galime sudėtingais laikais geriau suprasti vykstančius procesus, ir mokslininkai ieško būdų, kaip atrasti savo kelius pas skaitytojus. Kokie tie keliai? Apie tai irgi bus kalbama festivalyje“, – sakė „Open books“ programos sudarytojas Audrius Ožalas.
Viena laukiamiausių šio festivalio diskusijų vadinasi „Rašytojo vaidmuo karo akivaizdoje“. Viena iš šio pokalbio dalyvių – į festivalį atvyksianti Londone gyvenanti rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
„Literatūra karo akivaizdoje gali ginti nekaltuosius, privalo stoti prieš blogį“, – sako rašytoja, kurios komentarai apie karą Ukrainoje sulaukia daug dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kitas pokalbio dalyvis – poetas, vertėjas Marius Burokas nuo karo pradžios labai aktyviai įsijungė į informacijos apie tai, kas vyksta Ukrainoje, sklaidą, jo rengiamos apžvalgos socialiniame tinkle „Facebook“ daug kam tapo vienu iš pagrindinių informacijos šaltinių apie karą. Juos festivalyje kalbins istorikas Aurimas Švedas.
Dar viena įvykius Ukrainoje liečianti diskusija vadinsis „Rašyti apie Ukrainą: kokia šios šalies realybė atsiskleidžia lietuvių autorių knygose“. Joje bus kalbama apie tai, kokią Ukrainą mes galime pažinti iš mūsų rašytojų kūrinių – vienuose jų paliečiama šių dienų Ukrainos realybė, kitose – žvilgsnis į neseną praeitį ar nusikėlimas kelis šimtmečius atgal, bandant suprasti ir dabartinių įvykių kontekstą. Šioje diskusijoje dalyvaus buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, kurio prisiminimai apie darbą šioje šalyje sugulė knygoje „Oranžinis romanas“. Apie tai, kokią Ukrainą išvydo jau prasidėjus karui prieš ją, knygoje „Kiborgų žemė“ pasakoja Dovydas Pancerovas – neseniai pasirodė atnaujintas knygos leidimas, kuriame - ir pasakojimai apie dabartinius įvykius.
Robertas Petrauskas knygoje „Poltava“ pasakoja apie XVIII amžiaus pradžią, ir šis kūrinys padeda suvokti šių dienų karą Ukrainoje. Pokalbį su šiais autoriais moderuos žurnalistas Audrius Ožalas.
Prasidėjus karui Ukrainoje daug skaitytojų ėmė ieškoti šios šalies rašytojų kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą. Nors lietuvių kalba yra pasirodę tiek klasikinių, tiek šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų kūrinių vertimų, visgi tenka pripažinti, kad platesnio vaizdo susidarymui vertimų vis dar trūksta. Apie tai ir bus diskutuojama diskusijoje „Ukrainiečių literatūros vertimai: kiek mes pažįstame šios šalies rašytojų kūrybą?“ Kas į lietuvių kalbą išversta, o ko labai trūksta? Šia tema diskutuos rašytojas Antanas A.Jonynas, vertėjas Vytas Dekšnys. Juos kalbins literatūrologė Neringa Butnoriūtė.
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebimas smarkiai išaugęs susidomėjimas negrožine literatūra. Negrožinė literatūra – svarbus tikrovės pažinimo, suvokimo ribų plėtimo šaltinis, ji padeda skaitytojams atrasti iki tol menkai pažintas sritis. Tyrimai, kuriuose sugebama akademines žinias pritaikyti platesniam skaitytojų ratui, pateikti informaciją patrauklia forma, sulaukia didžiulio susidomėjimo, ir festivalyje bus diskutuojama – kaip parašyti įtraukiančią, į populiarų rūbą įvilktą mokslines žinias perteikiančią knygą. Vienas iš šios diskusijos dalyvių – istorikas Norbertas Černiauskas, kurio knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ tapo bestseleriu. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė – autorė, kurios tyrimai, virtę knygomis, daugybei žmonių tapo gidu į architektūros pasaulį. Diskusiją su istorikais moderuos leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė Aira Niauronytė-Leonidovna.
.
Poezijos skaitymai ir susitikimas su įdomiausių naujų knygų autoriais Festivalio tradicija nuo pirmųjų metų tapo susitikimai su lietuvių rašytojais, kurie per metus išleido įdomiausius kūrinius. Šiemet kūrinius, kurie bus pristatyti festivalio „Autorių galerijoje“, rinko komisija, sudaryta iš Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Jonuškaitės-Augustinienės, literatūrologės Neringos Butnoriūtės, knygų apžvalgininko, festivalio programos sudarytojo Audriaus Ožalo ir festivalio direktorės, komisijos pirmininkės Jurgos Mandrijauskaitės-Ruškienės.
„Atrinkę šio festivalio rašytojus matome, koks spalvingas, įvairialypis Lietuvos literatūros gyvenimas, – sako Jurga Mandijauskaitė-Ruškienė. – Festivalyje savo knygas pristatys puikiai žinomi ir jaunesni poetai, naujas grožines knygas išleidę autoriai – tiek jau patyrę rašytojai, tiek debiutantai. Susitiksime su įvairias realybės sritis nagrinėjančiais negrožinės literatūros autoriais. Prisiminimų knygose skleidžiasi menininkų ir politikų gyvenimai. Tikiu, kad festivalio metu galima susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kas vyksta mūsų knygų pasaulyje, o taip pat ir patiems pabendrauti su rašytojais jaukioje aplinkoje. Scenoje rašytojus kalbins literatūros srities žinovai, tad laukiame intriguojančių ir turiningų pokalbių, kurie galbūt padės atrasti naujus mėgstamus rašytojus ar geriau pažinti tuos, kurių knygas jau skaitėte“.
Šiemet festivalyje dalyvaus Vaiva Grainytė, Rolandas Rastauskas, Laurynas Katkus, Lina Buividavičiūtė, Eglė Frank, Živilė Kropaitė-Basiulė, Darius Pocevičius, Antanas Šimkus, Rasa Aškinytė, Ramūnas Liutkevičius, Dovilė Raustytė, Bernardas Gailius, Nijolė Oželytė, Ignas Staškevičius, Paulius Norvila, Lina Laura Švedaitė, Rolandas Maskoliūnas, Laura Sintija Černiauskaitė ir kiti rašytojai.
Praėjusiais metais festivalio organizatoriai nusprendė plėsti ribas ir į programą įtraukė jaunų poetų skaitymus. Skaitymai neformalioje aplinkoje sulaukė puikių atsiliepimų, tad šiemet nuspręsta tradiciją tęsti. Karas Ukrainoje palietė ir šią programos dalį – jauni poetai skaitys ne tik savo, bet ir ukrainiečių poetų eiles. Šias eiles į lietuvių kalbą vertė poetas Antanas A. Jonynas. Renginyje dalyvausiančius lietuvių poetus atrinks portalo 15min kultūros redaktorė Monika Bertašiūtė-Čiužienė.
„Jaunųjų poezija – tekstai, kuriuose galima užčiuopti, kaip keičiasi literatūra. Be to, šįmet debiutuojančių lietuvių autorių skaitymuose bus pristatyti ir pradedančiųjų kūrėjų iš Ukrainos eilėraščiai. Kviečiu savo ausimis išgirsti, kaip kuriasi naujoji regiono literatūra“, – sakė Monika Bertašiūtė-Čiužienė.