Režisieriaus D. Krymovo vizito net nebuvo festivalio programoje, jos sudarymo metu buvo per daug kliūčių režisieriaus vizitui Klaipėdoje.
„Jo atvykimas – neįtikėtina istorija, visiška avantiūra, bet dirbame tokiame lauke, kur buriasi panašiai mąstantys ir panašiai drąsūs žmonės, – pasakodamas apie įžymybės viešnagę Lietuvoje kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. – Su režisieriumi dėl jo atvykimo buvome sutarę dar gegužę, bet susiklostė tokia situacija, kad jam nebebuvo kaip atvykti pas mus. Žvalgėme pačius įvairiausius maršrutus, bet vis neradome sprendimo. Žinojau, kad galima atvykti iki Kaliningrado ir pėsčiomis į Lietuvą pereiti vadinamąjį Tilžės tiltą, bet atrodė, kad to nepridera siūlyti pasaulinio garso režisieriui“, – juokėsi teatro vadovas.
Anot jo, kalbant su režisieriumi ir jo žmona būtent ji ir pasiūlė šią išeitį – ji pasakojo, kad kalbėjo su į Lietuvą vykstančiais aktoriais ir kad jie irgi gali taip atvykti.
„Taigi D. Krymovas su žmona atvyko į Kaliningradą, sėdo pas aktorius vežiojančią Mariną į mašiną ir atvažiavo į pasienį. Toks vaizdas: stovime su Gintaru Grajausku prie aptvertos teritorijos ir žiūrime, kaip siauru koridoriumi pas mus su lagaminais ateina D. Krymovas. Sveikinamės, džiaugiamės ir staiga iš paskos ėjusi moteris atpažįsta savo dievuką – beveik cypia iš laimės, prašo nusifotografuoti. Atrodo, kad taip gyvenime nebūna. Kažkas nerealaus.“
„Jau antrus metus svajojome „TheATRIUM“ programoje parodyti D. Krymovo spektaklį, vis nepavyksta to padaryti – jis neturi savo teatro, aktoriai dirba skirtingose vietose, labai sunku suderinti tinkamą laiką. Jo meistriškumo klasė mūsų aktoriams – nuostabi kompensacija, – T. Juočį papildė ir pratęsė Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. – D. Krymovas yra nuostabus žmogus ir genialus režisierius. Susitikę su juo dar kartą perkalbėjome ateities planus. Labai tikimės, kad kitais metais, jei tik leis aplinkybės, galėsime atsivežti jo spektaklį. Jau tarėmės kokį, kartu išmatavome mūsų sceną – viskas telpa, viskas įmanoma. Beliko įgyvendinti.“
Tris dienas trukusiuose meistriškumo klasės užsiėmimuose aktoriai nagrinėjo keturias Antono Čechovo pjeses. Pasirinkę ištraukas aktoriai pateikinėjo savo režisūrines-aktorines versijas, vėliau saviškę siūlė D. Krymovas. „Jis aiškino tekstą, santykius. Pasakojo, kaip daro visi, kaip įprasta, o paskui pateikė savo versiją, šiek tiek kitokią, velniškai įdomią, netikėtą ir be galo logišką. Neįtikėtinas malonumas stebėti jo mąstymo eigą“, – paskutinėmis dienomis teatre vykusių susitikimų turinį apibūdino G. Grajauskas.
Neįtikėtinų manevrų sudėtingoje, nuolat kintančioje situacijoje prireikė planuojant ne tik D. Krymovo vizitą. „Ruošiantis čekų vizitui su Jano Klatos spektakliu „Faustas“ atrodė, kad viskas veikia prieš mus. Pagal tuometinę tvarką galėjo būti taip, kad spektaklio sąmata išaugs keliasdešimčia tūkstančių eurų, mat grįžę iš Klaipėdos visi trupės nariai, kurių per 30, turėjo kasdien penkias dienas testuotis. Mums pasisekė, Lietuva buvo išbraukta iš juodojo čekų sąrašo prieš pat čekų vizitą“, – sudėtingą festivalio rengimo rutiną minėjo T. Juočys.
Anot teatro vadovo, šiųmečio „TheATRIUM“ rengimas buvo didžiulis iššūkis jo komandai, bet turėti lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu ir įsitikinta, kad sprendimas nesustoti – teisingas. „Proceso metu gal kartais atrodo, kad galima daryti paprasčiau – laukti tinkamo laiko, bet tiesa ta, kad tinkamo laiko niekada nėra. Tinkamas laikas visada yra dabar, – sakė T. Juočys. – Perėjome daug sunkių epizodų, manau, kad daug pasiekėme ir dėl to, kad patys buvome išjungę stabdžius. Tai, kas atrodė neįmanoma, dabar atrodo juokinga. Tai – didžiulis visos komandos nuopelnas.“
„Man atrodo, kad iš visų jau vykusių „TheATRIUM“ festivalių savo programa šis buvo stipriausias, – apibendrino G. Grajauskas. – Ji buvo šiek tiek apkandžiota pandemijos, negalėjo atvykti svečiai iš Japonijos, bet visi rodyti spektakliai buvo aukščiausio lygio. Labai džiaugiuosi, kad išsaugojome spektaklius, kad rodėme ne įrašus, o atvežėme juos gyvai.“
Kai kurie iš jų programoje atsirado gana vėlai, kaip kad numatytus svečius iš Japonijos pakeitęs Valstybiniame jaunimo teatre lenkų teatro įžymybės Krystiano Lupos pagal W.G.Sebaldo knygą kurtas „Austerlicas“.
Festivalis pradėtas Klaipėdoje kurto žymios lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ premjera.
Šis tarptautinės komandos kūrinys liko teatro repertuare ir jį galės spėti pamatyti visi norintieji. Ypatingas įvykis festivalyje buvo Alessandro Serra spektaklis „Makbetas“ pagal trumpiausią V. Šekspyro tragediją tuo pačiu pavadinimu ir kūrybinės dirbtuvės aktoriams.
2017 m. „Makbetas“ buvo tituluotas geriausiu metų spektakliu Italijoje. „Daug tikėjausi iš šio spektaklio, jo nebuvo tekę matyti gyvai ir jis buvo toks puikus, kaip ir numaniau. Dar anksti apie tai kalbėti, bet A. Serra planuoja sausio mėnesį atvykti į Klaipėdą ir rengs dar vienas dirbtuves mūsų teatro aktoriams, panašu, kad tęsime darbą su juo“, – kalbėjo G. Grajauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad festivalio sėkmė yra ne tik laimingi jo lankytojai, festivalis teikia didžiulę naudą ir pačiam teatrui: „Tai – neįkainojama: ryšiai, kontaktai, žiūrovų auginimas. Pamenu, kaip prieš penkerius metus svarstėme, ar verta pradėti rengti festivalį, ar mieste yra žmonių, kurie ateis žiūrėti.“
Kasmet sulaukiami teigiami atsiliepimai ir padėkos, anot meno vadovo, patvirtina, kad „TheATRIUM“ buvo teisingas teatro žingsnis.
G. Grajauskas apgailestavo, kad vienintelis dalykas, kurį teko šiais metais praleisti – lietuviško teatro vitrina. Jos surengti nepavyko dėl logistinių priežasčių.
Kita vertus, pavyko įgyvendinti nuo pat pirmo „TheATRIUM“ puoselėtą alternatyvios erdvės viziją. „Triumo“ programa „Hofe“ traukė nemokamais, žanro ribas peržengiančiais lietuvių menininkų darbais. Ten pat Tadas Vincaitis-Plūgas ant sienos ištapė įspūdingą šiųmečio „TheATRIUM“ įvaizdį – Apoloną.
Kaip ir kiekvienais metais, šiemet „TheATRIUM“ festivalis buvo rengiamas su palaikančios miesto bendruomenės pagalba. Nuo pat pirmųjų jo metų festivalį remia įvairių sričių miesto verslininkai – nuo didžiųjų uosto kompanijų iki nedidelių verslų.