Šių metų festivalio „Open books“ tema – „Kaip skaitome besikeičiantį pasaulį?“ „Rengdami festivalį visuomet stengiamės kalbėti temomis, kurios šiuo metu visuomenėje labai svarbios, nes literatūra padeda skvarbiu žvilgsniu, kūrybiškai pažvelgti į jas. Šiuo metu gyvename permainų metu, kai stipriai keičiasi tiek politinis, tiek socialinis, tiek literatūrinis gyvenimas, ir norime festivalio metu diskutuoti apie tai. Todėl susitikimų metu kalbėsime ne tik apie tai, kaip kinta literatūros, jos kritikų vaidmuo, bet ir klausime, kokius iššūkius kelia dirbtinis intelektas, kas laukia po JAV prezidento rinkimų, savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje dalinsis žymus šios šalies žurnalistas, diskutuosime apie istoriškumo svarbą literatūroje ir tai, kokių psichologinių įžvalgų žmonės ieško kūryboje, kokios temos jiems šiuo metu aktualiausios. Norime, kad festivalis būtų viena svarbiausių diskusijų, pokalbių vietų Vilniuje rudenį“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.

Svečiai iš Danijos, Ukrainos, Lenkijos

Šiais metais į festivalį atvyks viena ryškiausių šių laikų danų rašytojų Tine Høeg, kurios romanas „Tour de chambre“ yra pasirodęs ir lietuvių kalba. Šiame kūrinyje ji kalba apie tai, ką reiškia būti jaunam, apie draugystę, meilę ir savo gyvenimo kelio paieškas. Ši autorė vertinama ne tik dėl to, kaip meistriškai ji atspindi šias temas, bet ir dėl savo rašymo stiliaus – ji rašo supindama tradicinį pasakojimą, poetiškus potėpius su žinučių, socialinių tinklų kalba, taip kurdama įsimenantį ir šių laikų mąstymą, kalbėseną atspindintį pasakojimą. Pokalbį su rašytoja moderuos rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė.

Į festivalį taip pat atvyks žymi lenkų rašytoja, scenarijų ir knygų autorė Agnieszka Szpila, kurios kūriniai ir įžvalgos sulaukia daugybės diskusijų šioje šalyje. Debiutinis jos romanas „Bardo“, pasirodęs 2005 metais, tapo bestseleriu, o trečiasis „Heksės“ tapo tikru fenomenu ir 2021 metais buvo įtrauktas į prestižinės lenkų literatūros premijos „Nike“ 2021 ilgąjį sąrašą. Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk apie šią rašytoją sakė: „Rankose laikote ne knygą, o tikrą torpedą. Patogiai įsitaisykite kėdėje. Jos energija, humoras ir maištingumas pabudins jūsų protą ir pakeis mąstymą.“ Netrukus „Heksės“ pasirodys ir lietuvių kalba, o Vilniuje pokalbio metu bus paliestos ne tik literatūros, bet ir feminizmo, ekologijos, kultūrinių virsmų temos.

Į diskusiją apie tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, atvyks žymus šios šalies rašytojas, žurnalistas Maksym Eristavi, kurio knyga apie Rusijos kolonializmą pasirodė ne tik ukrainiečių, bet ir anglų kalba, o netrukus bus išleista ir lietuviškai. Šiame pokalbyje dalyvaus ir „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta, o pokalbį moderuos žurnalistė Rita Miliūtė.

Intriguojantys pokalbiai su lietuvių rašytojais

Kaip ir kiekvienais metais, „Open books“ festivalyje bus pristatomi ir įdomiausi lietuvių rašytojų kūriniai, išleisti per pastaruosius metus. Tačiau šiemet nuspręsta, kad dalis šių pokalbių vyks tarp pačių autorių, be moderatorių įsikišimo – kad patys rašytojai kalbėtų temomis, kurios neretai panašiuose renginiuose nebūna paliečiamos.

Savo dalyvavimą jau patvirtino Violeta Tapinienė, Gabija Grušaitė, Mantas Adomėnas, Kastytis Sarnickas, Bartoszas Polonskis, Kotryna Zylė, Norbertas Černiauskas, Bernardas Gailius, Jurga Tumasonytė, Agnė Žagrakalytė, Gytis Norvilas, Ignas Dilys ir daug kitų. Intriguojantis bus ir pokalbis, kurio metu Sigitą Parulskį kalbins Jolanta Kryževičienė.

Šeštadienį vakare vyks ir poezijos skaitymai – per pastaruosius metus išleista daug stiprios kūrybos, ir renginio metu Virginija Cibarauskė pristatys ryškiausius kūrėjus ir jų darbus, o lankytojai NDG kavinėje galės pasiklausyti eilių bei praleisti laiką neįpareigojančioje atmosferoje.

Vienas svarbiausių pasaulio politikos įvykių šį rudenį bus JAV prezidento rinkimai, kurie įvyks netrukus po „Open books“ festivalio. Todėl festivalio metu įžvalgomis apie juos dalinsis šią sritį bei knygų leidybą išmanantys specialistai.

Dar viena festivalio naujovė – vėlyvieji literatūriniai pusryčiai su kulinarinio paveldo tyrinėtojais Anželika ir Rimvydu Laužikais, kurie pristatys savo pažintinę gastronominę knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“. Renginio metu Anželika gamins vieną iš patiekalų, aprašytų knygoje, ir vaišins susirinkusiuosius, o Rimvydas pasakos apie vilnietiškų skonių ypatumus.

Bus įteikti apdovanojimai

Viena iš festivalio naujovių – festivalyje įvyks 15min metų knygų rinkimų apdovanojimai, kuriems pirmą kartą bus surengtas viešas renginys. „Šiemet šie rinkimai vyks jau aštuntą kartą, ir per šį laiką jie tapo svarbia Lietuvos literatūrinio gyvenimo tradicija, padedančia apibendrinti, kas reikšmingo įvyko tiek lietuvių, tiek verstinės kūrybos leidyboje. Anksčiau šie rinkimai vykdavo metų pabaigoje, tačiau šiemet tradiciją nusprendėme keisti – rinkimai prasidės artėjant „Open books“, o festivalio metu bus paskelbti ir nugalėtojai šešiose kategorijose. Norime, kad šie apdovanojimai sulauktų dar didesnio literatūrinės bendruomenės dėmesio“, – sako portalo 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas ir festivalio kūrybos vadovas Audrius Ožalas.

Praėjusiais metais festivalyje atsirado naujovė – elektroninių ir audio knygų platforma Antanukas.lt įteikė pirmąją savo įsteigtų literatūrinių apdovanojimų premiją „Už negrožinės knygos grožį“, kurios dydis siekia 6000 eurų. Praėjusiais metais premija buvo skirta Rimanto Kmitos knygai „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Ši premija skiriama negrožinės literatūros autoriui ar bendraautoriams, per pastaruosius trejus metus išleidusiems išskirtinę, poveikį darančią, vaizduotę skatinančią knygą. Antanukas.lt kviečia leidyklas, menininkus, visuomenines organizacijas, bibliotekas, skaitytojus ir pačius autorius įsitraukti ir siūlyti premijos nominantus. Siekiama, kad būtų pastebėti ir įvertinti tautiniai publicistai, biografai, keliautojai, mokslininkai ir kiti negrožinės literatūros kūrėjai, kurie rašo jaudinančiai, gražiai bei įkvepiančiai. Motyvuotų pasiūlymų laukiama elektroniniu paštu premija@antanukas.lt iki spalio 10 dienos.

„REDA“​​​​​​​ vėl kvies diskutuoti apie redagavimą

Praėjusiais metais pirmąją festivalio dieną vyko redaktorių konferencija „REDA“, sulaukusi didžiulio susidomėjimo. Šiemet konferencija vėl bus rengiama. Antrosios konferencijos, vyksiančios spalio 25 dieną, tema – susvetimėjimas su savo kalba: koks mūsų, kaip visuomenės, santykis su savo gimtąja kalba šiuo metu ir kas jį formuoja? Ilgąjį pranešimą apie patirtį su redaktoriais rengiant savo knygas skirtingomis kalbomis, konferencijoje skaitys rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

Bus aptariama, kokiais kriterijais ir kokiomis vertybėmis remiantis pastaruosius dešimtmečius vyko lietuvių kalbos norminimo procesai. Prof. Irena Smetonienė kalbės apie tai, kas yra kalbos norma ir kada reikalinga standartinė norminė kalba. Lingvistas prof. Axelis Holvoetas aptars atvejį, kai dešimtmečiais be jokių mokslo argumentų iš bendrinės kalbos buvo naikinama unikali padalyvio su „kad“ konstrukcija, nepagrįstai laikant ją klaidinga. Vertėjas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) bendradarbis Laimantas Jonušys atskleis, kaip atsiranda ir kaip išnyksta VLKK rekomendacijos ir kokiais principais veikia naujų lietuviškų terminų įvedimo mechanizmas. Redaktorė Aira Niauronytė plačiau pristatys susvetimėjimo su savo kalba reiškinį ir klaus, ar tarp kalbos ir kalbėtojo iki šiol tebestovi visažinis kalbininkas.

Popiet vyks diskusija apie kalbos pasirinkimus kūryboje – dalyvaus viešųjų ryšių specialistė Ieva Koncevičiūtė ir rašytojas Andrius Jakučiūnas, moderuos rašytoja Gabija Grušaitė. Bus surengta diskusija, kurioje svečiai aptars, ar kalba Lietuvoje šiuo metu yra politinis klausimas, kokia yra kalbos politika ir kas ją formuoja, moderuos I.Koncevičiūtė.

Konferenciją užbaigs žaibo pranešimų sesija tema „Lietuvių kalbos išgyvenimo strategija“, kuruojama Ūlos Ambrasaitės, kurioje žadama aštrių ir skirtingų vizijų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją