Legenda apie didžiąją meilę bus pasakojama pasitelkiant neįprastą audiovizualinių menų sintezę - po atviru dangumi žiūrovai išvys bene geriausiu laikomą prieškario filmą "Barbora Radvilaitė", o jį įgarsins specialiai sukurta ir gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika.
"Apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę parašyta daug knygų, pastatyta daug filmų, spektaklių, miuziklų ir kitų kūrinių. Tačiau šįkart meilės istorija bus prikelta neįprastai tiek formos, tiek apimties aspektu. Neabejoju, kad kiekvienas, atvykęs pažiūrėti šio audiovizualinio renginio, nusikels į vieną gražiausių mūsų praeities etapų. Vaizdai bei gyvos muzikos garsai padės patirti tą galingą meilės jausmą, įveikusį amžininkų pasipriešinimą ir išlaikiusį laiko išbandymą", - sakė Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Viltarė Ryčkovienė.
Renginio epicentre - tragiškai pasibaigusi Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, besirutuliojanti XVI a. Lietuvos ir Lenkijos dvarų intrigų ir politinių žaidimų fone. Bus rodomas pagal kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtų muzikinių kompozicijų scenarijų įgarsintas 1936 m. lenkų režisieriaus Juzefo Leiteso (Jozef Lejtes) filmas "Barbora Radvilaitė". Muziką gyvai atliks Jaunimo simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.
V. Ryčkovienės teigimu, šiuo audiovizualiniu projektu siekiama tiek menininkus, tiek plačiąją visuomenę pakviesti moderniai, įdomiai ir originaliai gilinti istorines žinias, ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į vizualine kalba perteiktą, emocionaliai įtaigią istoriją.
Williamo Shakespeare'o aprašytai Romeo ir Džuljetos meilės istorijai prilygstantys Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto jausmai liepsnojo XVI a. viduryje. Vilniaus kašteliono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jurgio Radvilos ir Barboros Dalejovaitės Kolankos duktė Barbora, ištekėjusi už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Stanislovo Goštauto, tačiau likusi našle, 1547 m. slapta susituokė su Žygimantu Augustu. Jungtuvėms nepritarė Augusto tėvas karalius Žygimantas Senasis, o ypač priešinosi motina karalienė Bona Sforza bei Lenkijos didikai ir bajorai, bijodami Radvilų įsigalėjimo.
Lietuvos didikai po Žygimanto Augusto ir Barboros santuokos pripažino Barborą Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, tačiau Lenkijos karaliene Barbora vainikuota tik 1550 m. gruodžio 7 d. po Žygimanto Augusto tėvo mirties.
Barbora karalienės karūna džiaugėsi labai trumpai - po sunkios ligos 1551 m. gegužės 8 d. ji mirė. Pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, Žygimantas Augustas jos kūną gegužės 25 d. išlydėjo į Vilnių. Beveik mėnesį su didžiule procesija ir vyro palyda keliavęs katafalkas su Barboros palaikais birželio 22 d. pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje. Tad sukurtu ir Valdovų rūmų Didžiajame kieme rodomu audiovizualiniu projektu apie legendinę meilę taip pat simboliškai bus paminėtos ir 465-osios Barboros Radvilaitės laidotuvių metinės.