Tuo metu, kai savo Fluxus idėjas Amerikoje įgyvendino Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas&Co, sovietiniame Vilniuje lietuviško avangardinio kino ėmėsi Artūras Barysas-Baras. Filmuose, kuriuos pats režisavo, montavo, vaidino bei įgarsino tuo metu žymiausių Vakarų grupių muzika, Baras šmaikščiai ir kinematografiškai perteikė unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą sovietiniais metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Baras

Trumpametražiuose filmuose gan dokumentiškai atskleidžiama šio laikotarpio tikrovė, „gėlių vaikų“ epochos blyksniai Lietuvoje, Vilniaus kiemų ir gatvių detalės bei ano meto kasdienybės absurdas. Pats Baras apie tai yra sakęs: „Visa mano kino kūryba, kuri nutrūko 1984 m., yra tiksli to laikotarpio dvasia, pradedant madomis, apsirengimu, ir baigiant vidiniu pasauliu, mąstysena bei žmonių bendravimu. Tai yra tikras metraštis...“

Nors šios juostos nepatekdavo nei į kino ekranus, nei televiziją, tačiau puikiai gyvavo paraleliniame kino mėgėjų pasaulyje, keliavo po tuometinės Sovietų sąjungos festivalius, o neretai iš jų grįždavo apdovanoti prizais bei diplomais. Šie filmai turėjo pasisekimą ir tarp jaunimo – juos dažnai galima buvo išvysti studentų rengiamose šventėse, kur ir pats Baras buvo visuomet laukiama žvaigždė.

Baras

Savo kinu jis peržengė dvi epochas – gyveno laisvas sovietinėje Lietuvoje, išdarinėdamas tai, kas jam tik šaudavo į galvą. O Baro filmų kūrimas bei rodymas anuometiniam jaunimui tapo savotiška alternatyvia tikrove, nuoroda, kad savo kūrybinę laisvę galima susikurti pačiam.

Vakaro metu bus rodomi A. Baryso-Baro filmai, sukurti 1971–1982 m. laikotarpiu.

Įėjimas laisvas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją