Jau tapo gražia tradicija, kai Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras melomanus kviečia pasiklausyti muzikos „Iš orkestro lobyno“. Orkestro garbės dirigento Juozo Domarko diriguojamoje šio vakaro programoje – Vienos klasiko Beethoveno ir vieno ryškiausių XX a. čekų kompozitorių Martinu kūryba.
Koncertą iškilmingomis fanfaromis pradėsianti Beethoveno Uvertiūra „Varduvinė“ parašyta viduriniuoju kompozitoriaus kūrybos laikotarpiu, 1814-1815 m. – vienas iš rečiau atliekamų Beethoveno simfoninių opusų. Tai Lenkijos princui Antonui Heinrichui Radvilai dedikuota uvertiūra, jos pavadinimas siejamas su spalio 4-ąja – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Austrijos imperatoriaus Pranciškaus I vardo diena. Kūrinyje skambanti charakteringa melodija šiek tiek primena Džiaugsmo temą iš po devynerių metų pasirodysiančios Devintosios simfonijos.
Dešimtmečiu anksčiau (1805-1806 m.) sukurtas Ketvirtasis koncertas fortepijonui į XIX a. muzikos pasaulį įsiveržė kaip įsigalėjusias instrumentinio koncerto formas laužantis kūrinys. Jame Beethovenas norėjo sujungti Mozarto ir Haydno muzikos skaidrumą, klasicistinį virtuoziškumą su lyriška romantine estetika ir suteikti filosofinės gelmės. Koncertas buvo dedikuotas kompozitoriaus bičiuliui, mokiniui ir mecenatui Austrijos erchercogui Rudolfui. 1836 m. F. Mendelssohno-Bartholdy iniciatyva kūrinį atlikus Leipcigo „Gewandhaus“, Schumannas rašė, kad klausantis šio koncerto jam net kvapą užgniaužė.
Beethoveno novatoriškumas ir veržlumas labai artimas jį skambinsiančiai solistei Guodai Gedvilaitei. Pianistė niekada nestokoja ryškių muzikinių idėjų, mielai eksperimentuoja, drįsta laužyti nusistovėjusias klasikinės muzikos taisykles. Jos originalios programos žavi fantazija ir laisve, jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikos atlikėjai, bet ir aktoriai, baleto artistai ar džiazo muzikantai. Pianistės diskografijoje – 8 albumai, kuriuose įgrota ne tik klasikinė muzika, bet ir autoriniai kūriniai („Improvisations in C“ ir „Ramuma“). Patyrusi publika jau žino, iš G. Gedvilaitės visada galima laukti netikėtų bisų.
Koncertą pradėjęs džiaugsmo motyvas klausytojų neapleis ir antrą dalį. Joje skambėsianti MartinuKetvirtoji simfonija – kontroversiškų pokario nuotaikų atspindys – buvo kuriama 1945-ųjų pavasarį Niujorke, joje glūdi ir Antrojo pasaulinio karo tragizmas, ir šubertiškąjį lyrizmą primenantis džiaugsmas, kurį autorius išgyveno karo pabaigoje.