„Vilniaus jubiliejaus istorija – tai ir visos Europos istorija. Juk pirmasis didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas, skirtas popiežiui Jonui XXII, keliavo į Prancūziją, Avinjoną. Dėl to būtina pristatyti Vilnių Paryžiuje per šiuolaikinį Lietuvos meną – šiandienos laiškus iš Lietuvos. Geležinio vilko legenda lieka aktuali ir mūsų laikais. Tokiu būdu toliau skleidžiame laisvės šauksmą po visą pasaulį. Vilnius jau tapo kovos už demokratiją simboliu, todėl į parodą įtrauktas ir Ukrainai skirtas performansas“, – pasakojo ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas.
Parodą organizuoja žinoma Vilniaus meno galerija „Menų tiltas“. Pasak jos vadovo Edvido Žuko, ši garbinga misija teko dėl turimos patirties ir gilių ryšių su Paryžiaus kultūros bendruomene. Prieš keletą metų galerija toje pačioje „Espace Commines“ surengtoje parodoje pristatė šiuolaikinį Lietuvių meną. Jos kuratorius, garsus Paryžiaus intelektualas, meno kritikas Christian‘as Noorbergen‘as pats atrinko menininkus ir jų darbus. Lietuvių paroda anuomet spaudos ir kultūros elito buvo įvertinta kaip viena gaiviausių Paryžiuje 2019 m.
„Norėjosi dar kartą pakviesti paryžiečius į lietuvių meno parodą, nes tada ją aplankė daug mažiau žmonių, nei planavo“,– sakė E. Žukas. Taip sutapo, kad tuo pat metu, vos už 600 m, Bastilijos aikštėje vyko geltonųjų liemenių protestas, dėl kurio didelė dalis inteligentijos buvo išvykusi iš miesto.
„Aš tikiuosi, kad šį kartą sulauksime deramo dėmesio, juo labiau, kad Lietuvos ambasada parodos erdvėse yra suplanavusi paminėti Kovo 11-ąją. Meno kūrinius pamatys ne tik paryžiečiai, bet ir Prancūzijoje reziduojantys kitų šalių diplomatai“, – parodos sėkme neabejojo E. Žukas.
Kuruoti „Geležinio Vilko“ parodą, atrinkti autorius ir meno kūrinius jis pakvietė patyrusią menotyrininkę ir parodų kuratorę, vieną iš jau penkiolika metų rengiamo Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ sumanytojų Juliją Dailidėnaitę Palmeirao.
„Pakviesti autoriai ir atrinkti darbai kiekvienas savaip atspindi tai, ką tik menininkai tesugeba užčiuopti bei išreikšti savo kūryboje – tiek individualią, tiek kolektyvinę šiuolaikinio žmogaus sąmonę. Parodoje dalyvaujantys menininkai, nors ir atstovauja skirtingoms medijoms ir stiliams, skirtingoms amžiaus grupėms, turi skirtingas patirtis, yra gimę skirtinguose Lietuvos kampeliuose, tačiau visus juos nenuginčijamai vienija tai, kad šiandien jie gyvena ir kuria Vilniuje. Autorių atranka sąmoningai buvo eklektiška. Norėjosi pristatyti Vilniaus miestą kaip daugiakultūrinį lauką, kuriame telpa visi, ir, nepaisant savo skirtumų, vedami dvasinės kūrybiškumo jėgos ir brolystės, nuostabiai sudera bendroje ekspozicijoje, papildydami vienas kito istorijas savomis“, – sakė J. D. Palmeirao.
Vilniaus jubiliejui skirtoje ekspozicijoje bus pristatomi Audros Vau, Andriaus Zakarausko, Vytenio Lingio, Mykolo Saukos, Imanto Selenio, Medos Norbutaitės, Eglės Kuckaitės, Patricijos Jurkšaitytės, Lino Jusionio, Antano Sutkaus, Vilmanto Marcinkevičiaus, Ingos Galinytės, Nerijaus Ermino, Bertos Tilmantaitės, Neringos Rekašiūtės, Rūtos Meilutytės, Aurelijos Striužės, Tado Cern kūriniai.
Ši paroda taps savotiška įžanga į kitą reikšmingą Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinių ryšių renginį.
„Dėl savo istorijos, stiprių pozicijų tarptautinės politikos klausimais ir vis labiau atrandamos kultūros šiandien esame kaip niekada įdomūs Prancūzijoje. Tai mūsų momentas prisistatyti. Dėl to 2024 metais surengsime Lietuvos sezoną Prancūzijoje, kurio metu turėsime unikalią galimybę pristatyti Lietuvos kultūrą, žymiausius menininkus ir mus su Prancūzija siejančias jungtis“, – sakė ambasadorius N. Aleksiejūnas.
E. Žukas pastebėjo, kad Paryžius istoriškai yra svarbus Vilniaus ir Lietuvos menininkams, nes daugeliui praėjusio amžiaus pradžios ir vėlesnių laikų kūrėjams jis buvo pagrindiniai vartai į meno pasaulį ir pripažinimą, todėl Vilniaus jubiliejui skirta paroda šiame mieste įgauna simbolinę prasmę.
Parodos atidarymas yra numatytas kovo 9 d. 18.30 val.
Renginio partneriai – Vilniaus savivaldybė, VšĮ „Lewben Art Foundation“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, VšĮ „Šiuolaikiniai meno projektai“.