„PetPunk“ – G. Šiaulys, Andrius Kirvela ir prodiuserė Miglė Pelakauskė – yra ir pirmieji animacinio spektaklio vaikams „Tėčio pasaka“ kūrėjai. G. Šiaulio susidomėjimas teatru peraugo į kinematografiją – kitais metais pasirodys trumpametražis animatoriaus filmas vaikams apie gyvenimą ir mirtį „Running Lights“.
Ribojo tik lėtas internetas
G. Šiaulys „PetPunk“ įkūrė prieš vienuolika metų. Vilniuje ir Koldinge (Danijoje) studijuodamas grafinį dizainą susidomėjo animacija, sustabdyto kadro (stop-motion) technika. Iki šiol jam patinka objektus kurti rankomis: personažus, dekoracijas, scenografiją lipdyti iš plastilino ar modelino.
Grįžęs iš Danijos, Gediminas įsidarbino įmonėje, kuri pirmoji Lietuvoje ėmė kurti internetui. Tuo metu JAV atsirado nauja vaizdo kūrimo technologija – judanti grafika. „Internetas buvo lėtas, techniniai apribojimai ribojo ir kūrybinę laisvę. Tačiau dar tada su Andriumi pamatėme, kad animaciją galima kurti kitaip“, – prisiminė studijos įkūrėjas.
Dažni jo animacijos veikėjai – fantastiškos būtybės, miško padarai, ryškiaspalviai monstrai. „Mėgstu kurti personažus. Įdomiausias žmogui – žmogus, todėl ir gyvūnus personifikuojame – mums juokingiausia, kai jie ką nors daro panašiai kaip mes, – teigė G. Šiaulys, save vadinantis animacijos kūrėju su amatininko pasaulėjauta. – Rankomis sukurtas objektas atgyja, jam gali įkvėpti gyvybės ir tuo būdu papasakoti savo istoriją.“
Per „PetPunk“ gyvavimo dešimtmetį Gediminas suformavo savo autentišką braižą, kurį sieja su ankstyvomis patirtimis augant Rytų bloke ir vėliau į Lietuvą atsiritusia vakarietiškos mados banga. Ne veltui tarp studijos klientų yra buvę ir didžiųjų įmonių – „Nike“, „Microsoft“, „Sprite“, MTV, „Vodafone“ ar „McDonald‘s“.
Kūrybos kančias nutyli
Šiemet kūrybinių technologijų festivalyje „Playgrounds“ dalyvavo „Žvaigždžių karų“ kūrėjai, vienos didžiausių pasaulyje stop-motion kino studijos „Laika Entertainment“ dailininkas ir mažesnių studijų iš viso pasaulio, tarp jų – „PetPunk“, atstovai.
Lietuvis pristatė kuriamą trumpametražį filmą ir pasakojo apie sunkumus, su kuriais autoriai susiduria pradėdami projektą, jį įpusėję, kliūčių įveikimo būdus.
„Pranešėjai dažniausiai kalba apie nudirbtus darbus ir sėkmės istorijas, o apie ištikusius sunkumus – retai. Gedimino kalba buvo atvira ir asmeniška, jis nenutylėjo sunkiosios kūrybinio darbo pusės“, – pasakojo studijos prodiuserė M. Pelakauskė.
Kokie tie sunkumai? „Jaunas žmogus, norintis būti režisieriumi, turi būti pasiruošęs vienatvei. Jis vienas yra atsakingas už savo idėją, turi „uždegti“, motyvuoti komandą, – vardijo Gediminas. – Dėl kūrybos menininkas gali ir nemiegoti, tada prodiuseris – jo žemė po kojomis.“
Trumpametražis „Running Lights“ – pasakojimas apie gyvenimo ir mirties ciklo neišvengiamumą. Idėja jį kurti gimė, kai animatoriaus dukra paklausė apie mirtį: kas nutinka po to? Filmuko veikėjai, brolis ir sesuo, pamato mirštantį zuikį. Miręs gyvūnas fantastinių personažų kaukučių pavidalu susilieja su aplinka ir gamtoje vėl gimsta gyvybė: pražįsta gėlės, išsirita paukštis.
Spektaklį „Tėčio pasaka“ kūrybininkai iš „PetPunk“ taip pat kūrė vaikams, siekdami, kad spektaklis būtų netradiciškas, novatoriškas. Į „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotą eksperimentą įsitraukė teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriai.
Naujovės įvertinamos „Oskaru“
„Playgrounds“ supažindino ir su pastarųjų metų animacijos tendencijomis. Didžiosios kino kompanijos investuoja į 3D technologijų kūrimą, kadangi kompiuterinė grafika leidžia lanksčiai ir tiksliai animuoti. Kiti kūrėjai atsisako fotorealistinio vaizdavimo, animacijoje jau panaudojamas ir 3D spausdinimas. Be to, išlieka tradicinė pieštinė 2D technika, sustabdyto kadro animacija, derinamos įvairios technikos.
Nors sustabdyto kadro animacija – labai sena, bet šiemet „Oskarą“ už techninius pasiekimus filmų gamyboje gavo būtent stop-motion studijos specialistai „Laika“, 3D spausdinimą panaudoję kuriant personažų vaidybą ir ekspresyvumą.
„Amsterdame „Laika“ gamybos dizaineris Nelsonas Lowry pasakojo, kad studijoje jungiamos įvairios animacijos technikos siekiant įtaigumo, ir tai reikalauja nuolat ieškoti naujų galimybių kiekvienoje filmo gamybos pakopoje, – kalbėjo M. Pelakauskė. – Savo pranešime jis net keliskart paminėjo, kad svarbiausias kūrėjo tikslas – papasakoti istoriją, o tam visos priemonės yra tinkamos.“
Lietuva priima animatorius iš užsienio
„PetPunk“, įsikūrę kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, naudoja sustabdyto kadro, 2D ir 3D technologijas. Kadaise susipažinęs su animacija, G. Šiaulys jos mokytis ėmėsi pats. „Lietuvių mokykla – maža, o vienu metu (po Iljos Bereznicko ir senųjų gerų darbų) buvo nustojusi augti. Tie, kurie šiandien kokybiškai kuria animaciją, jos mokėsi savarankiškai“, – sakė jis.
Technologijos tobulėja ir spartėja, ar savarankiškai jas sekti – sunku? „Nebūtinai, inovacijų pritaikymas – reliatyvus. Animacijos „dinozauras“ Philas Tippettas kūrė visas „Juros periodo parko“ sumažintas dinozaurų kopijas. Naujausia jo instaliacija – virtuali realybė, į kurią patenka žiūrovas. Bet senąją animaciją nuo naujo jos pritaikymo skiria tik VR akiniai, kuriuos jis užsideda. Pati animacijos technika – nepakitusi.“
Į „PetPunk“ atvyksta 3D specialistai ir kino dailininkai iš Prancūzijos, Vokietijos, Baltarusijos. Tokiu būdu jie dalijasi žiniomis ir savo šalių animacijos mokykla. Mainais nori prisidėti prie įdomių projektų, ieško bendraminčių.
Pasak Miglės, tokį projektą aptikę kūrėjai nori dirbti kartu, dalintis bendra vizija, ieško sau tinkamos terpės, o ji nebūtinai yra toje pačioje šalyje. Apie užsienyje sklandantį gandą, kad Lietuvoje šiuo metu kuriama įdomi, kokybiška animacija, „PetPunk“ kūrybininkai išgirdo iš prancūzų, panorusių atvykti praktikuotis į Lietuvą.
DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiamos svarbiausių meninių įvykių apžvalgos, kultūros ir subkultūros naujienos, naujosios lietuvių animacijos kūrėjų portretai, jos poreikis ir galia ugdymo procese.
